OM MANE PADME HUM
Kai nublokš į tariamą nebūtį
Galia, kuri mus valdo,
Nevertas ar vertas
Šventos Garbės,
Liesti, Viešpaties Lotoso Pėdas,
Būti…..
Kelyje ten,
Iš kur grįžtama
Naujam gyvenimui,
Nepažinus
Ankstesniojo prasmės.
2004 03 04
OM SHANTI
Kviečia Ramybei,
Balsas.
Ramybės protui, sielai ir jausmams,
Tada
Nurimus vandenynui – sąmonei,
(pradžiai bent akimirkai),
Gal būt pajusi,
Kad ESI,…
Ne vien tik kūnas,
Įprastas ir apčiuopiamas,
Ne protas –
Tuščias sąmonės srautas.
Tai – ne tavo jausmai,
Ne tavo emocijos ir prisiminimai.
Tas, slypintis giliau,
Aukštesnė prigimtis,
Spindinti,
Kiekviename iš mūsų,
Dieviškoji Kibirkštis,
Viešpaties energija,
Kurią prikėlus,
Atsivertų Visatos paslaptys.
Nurimus minčių vandenynui,
Įžiūrėsi,
Kas slypi tenai, gilumoje, -
Tikroji prigimtis…
Ir supratusi savo paskirtį,
Drąsiai žengsi vandens paviršiumi,
Nejausdama,
Nei džiaugsmo, nei kančios.
2004 03 04
TAT TVAM ASI
Sustok, neskubėk,
Bėgimas nuo savęs palauks,
Atėjo valanda,
Ramybei ir susikaupimui,
Neprarask akimirkos reikšmės,
Bėgdamas į vakar ar rytoj.
Tik tau atrodo,
Kad svarbu iliuzijos,
Kurias suvoki lyg tikrovę,
Įtraukiančią,
Į pragaištingą sielai,
Virtualią realybę.
Sustok, neskubėk,
Dar liko laiko…
Paskirk jį Tam
Kas tu Esi.
2004 03 04
TAD EJATI TAN NAIJATI
TAD DŪRE TAD V ANTIKE
TAD ANTAR ASYA SARVASIA
TAD U SARVASYASYA BAHYATAH
Kur vaikšto Dievai?
Galbūt jie eina pasitikti vaivorykštės,
Krykštauja ir žaidžia lyg vaikai,
O gal jie vaikšto rimti ir susikaupę
Skaičiuodami žmonių vargus ir klaidas?
Ten ir anapus, pirmyn ir atgal,
Kas jiems iliuzija ir įprastos prasmės,
Prisiminimai ir užmarštis,
Džiaugsmas ir skausmas,
Viltis ar neviltis…
Jiems visvien, nes jie Supranta,
Jie labai toli ir labai arti,
Jie vaikšto ir nevaikšto
Paliesk juos
Tyliai Praeinančius
pro tave.
2004 03 07
–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.
www.yogi.lt