Pokalbis apie toleranciją

OLYMPUS DIGITAL CAMERAKartą, eidamas Vilniaus gatve, sutikau grupelę žmonių. Jie paklausė manęs kelio į Tolerancijos muziejų. Parodžiau jiems kryptį. Tuo pačiu, taip keistai ir dirbtinai nuskambėjo šis dirbtinis ir nieko nesakantis žodis „tolerancija“. Lietuvio ausiai tai skamba lyg kažkas „toli“ būtų… Iš tiesų žodis tolerancija yra lotynų kilmės  [lot. tolerantia – kantrybė] ir reiškia pakantumą (taip žodyne parašyta).

Ir pagalvojau tuomet:

- Na, niekaip nesuprantu ir nejaučiu, kas yra ta tolerancija, šis žodis (beje, kaip ir visi vadinami tarptautiniai) nekalba su manimi. Žinau (bent jau galvoju, kad žinau ir jaučiu), kas yra Meilė. Ar reikia tolerancijos, kai yra meilė? Ne vien ta „buitinė meilė“, apdainuojama be pabaigos leidžiamose pamėgtose dainelėse. Tai, ką sunku išreikšti žodžiais, lyg vandenynas… ir mes jame visi, neatskirti,  laimingi. Tai – visas pasaulis. Taip keistai ir juokingai tuomet skamba šis užsienietiškas žodis tole-rancija.

 - Na, gerai, – čia jau jūs galėtumėte pasakyti, – o jeigu tokios meilės nėra? Kas ją galėtų pakeisti? Gal kaip tik tolerancija?

 - Niekas jos negali pakeisti, – atsakyčiau jums, – tačiau, jei meilės nėra, gal būt yra Atjauta. Būtent apie ją Buda kalbėjo. Atjauta visoms gyvoms būtybėms, ką jau kalbėti apie žmones! Ir šioje vietoje tolerancija atrodo dirbtinė ir netikra. Net lietuviškų žodžių nėra, kad šį dirbtinumą aprašyti. Užtai lengvai galima aprašyti tarptautiniais: „socialinės inžinierijos produktas“. Ten, kur yra Atjauta, kovos nėra iš esmės. Nes tai yra tam tikra sąmonės būsena, net jei ji būdinga tik vienai iš pusių. Tokiu atveju, paprastai padėtis susiklosto taip, kad susidūrimas neįvyksta.

- Na…, – jei jūs ir toliau abejotumėte, – o jei ir Atjautos nėra? Jeigu jos nėra? Juk ne kiekvienas žmogus moka mylėti ir atjausti. Štai tuomet ir galima mokyti žmones tolerancijos?

 - Mokyti gal ir galima, – vėl jums atsakyčiau, – tačiau dirbtinis dalykas tuo ir skiriasi nuo tikro, kad neatliepia žmogaus širdyje. Dirbtinis, tik prote patalpintas dalykas. Jis šaltas ir abejingas. Jeigu ir Atjautos nėra… Tuomet lieka Gera Valia. Geranoriškumas. Kai yra geranoriškumas, teigiamas nusiteikimas į žmogų, nebereikia jokių dirbtinių išsigalvojimų. Gera valia savaime nukreipia santykius teigiama linkme ir mes galime pasiekti tarpusavio supratimą.

 - O jei ir Geros Valios, geranoriškumo nėra? – jūs vėl paklaustumėte? – gal tuomet ateitų laikas tolerancijai?

 - Tuomet… gal ir ateitų. Kai žmogus nemyli, neatjaučia, neturi nė kruopelės geranoriškumo savo artimui, kas tuomet jis yra? Kas jam lieka? Matyt, toks žmogus yra piktas ir nelaimingas. Jis pyksta ir nekenčia, tačiau išoriškai susilaiko nuo savo jausmų reiškimo. Tai ir vadinama pakantumu. Tik pagalvokite: jei sakytumėte „aš tave pakenčiu“! Tai reikštų, – vos-vos pakenčiu, sulaikau save, kenčiu, juolab – tikrai nemyliu, neatjaučiu, nesuprantu jūsų ir neturiu jums nė trupučio geranoriškumo. Taip, gal tuomet ir ateitų laikas tolerancijai. Tai būtų lyg sulaikymas kažko savyje, kas žmoguje norėtų pulti, kovoti, tačiau padaryti to negali, nes viską užspaudžia savyje – „dėl auklėjimo“, dėl tos pačios mano paminėtos „socialinės inžinierijos“.

 Ir čia jūs galėtumėte užduoti visiškai pagrįstą trumpą klausimą:

- Ar ilgam? Argi tai tvaru?

 - Ir jūsų klausime jau būtų atsakymas. Gera valia – Atjauta – Meilė žymi žmogiškumą, dvasinį požiūrį. Tolerancija gi – lyg iš kito pasaulio, pakaitinė vertybė. Kam mums pakaitalai, jei galime ugdytis ir turėti tikrus dalykus, būti tikri? Tolerancija – lyg beviltiška kova su pasekmėmis. Pyktis, nepriėmimas, kategoriškumas yra jausminės prigimties. Tolerancija – protinės, lyg kokia mikroschema, įdėta į protą. Nes taip reikia, taip dera. Jei nėra Meilės-Atjautos-Geranoriškumo, reiškia žmoguje gyvena pyktis, žiaurumas, kerštingumas. Tiesa ir tai, jog gyvenimas sudarytas iš pustonių, tačiau kryptis yra būtent tokia. Gera vieta tuščia nebūna. Jei žmoguje tegu ir pamažu auga Meilė-Atjauta-Geranoriškumas, tolerancijai tiesiog nebelieka vietos, nes čia ji – bergždžia.

 Toks štai galėjo įvykti pokalbis apie tikras vertybes ir pakaitines.

R.G.Narajanas

P.S. Šiais laikais žodis “tolerancija” yra labai mėgstamas ir dažnai vartojamas. Anksčiau jis buvo vartojamas išimtinai tik medicinoje ir biologijoje. Medicinoje tolerancija – tai gyvojo organizmo nesipriešinimas infekcijoms, savigynos (imuniteto) praradimas.

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

RG nuotr.