Paleiskite nerimą keliančias mintis ir sąvokas

Tai įmanoma tik suvokus jų prigimtį, nes

Jų sustabdyti tiesiog neįmanoma.

Išsilaisvinti nuo minčių priklausomybės yra įmanoma. Kaip galima pakeisti nerimą keliančias mintis ir sąvokas? Neturėtume tikėtis, kad mes galėsime atsikratyti minčių, stengdamiesi jas sustabdyti. Jums tereikia nukreipti dėmesį nuo pačių minčių į jų prigimtį. Užuot sutelkę dėmesį į įvairius išgyvenimus, kurie mus aplanko mintims kylant, turėtume sutelkti dėmesį į tikrąją tų minčių prigimtį. Jei nuolat nukreipsime dėmesį į nerimą keliančias mintis, protas anksčiau ar vėliau išsiblaškys ir susitapatins su jomis. Bet jei nukreipsime savo dėmesį į minčių prigimtį, jos pamažu savaimingai taps meditavimo dalimi. Tai nerimą keliančių minčių ir sąvokų perkeitimas, leidžiantis nuvesti jas į dvasinį kelią, tai yra panaudoti jas kaip šio kelio sudedamąsias dalis.

Mokytojas Gampopa pasakė:

Negalvokite, kaip atsikratyti nerimą keliančių minčių ir sąvokų, suvokite jas kaip kažką naudingo, ką galite panaudoti. Jos yra būtinos jūsų dvasiniam augimui, todėl neturėtumėte bandyti jų atsikratyti. Be jų neapsieisite. Išmokite su meile elgtis su šiomis mintimis ir sąvokomis, nes jos yra neatsiejamos nuo jų prigimties. Nerimą keliančios mintys ir jausmai yra mūsų draugai ir sąjungininkai. Nėra kito kelio, kaip tik šios mintys ir sąvokos. Jos yra malkos išminties liepsnai.

Tačiau šiame reikale perkeitimo būdo naudojimas reikalauja šiek tiek kitokio požiūrio. Nuo pat pradžių, kai bandome vertinti nerimą keliančią mintį – gerą ar blogą moralės sampratos požiūriu – tada, ar ši mintis yra mažo ar didelio smarkumo, neverta pasiduoti šiai jėgai ir apibrėžiant ją kaip vertą ar nevertą, nes bet koks įvertinimas sukels atitinkamą jausminį atliepimą, pavyzdžiui, pasididžiavimą, pasibjaurėjimą, gėdą ir pan. Vietoj to turėtumėte taikyti dėmesingumą, palikti mintį tokią, kokia ji yra, ir pabandyti išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta. Jei nesilaikysime šio būdo, neatpažinsime mintyse vykstančių psichinių įvykių ir praleisime galimybę panaudoti jomis kaip dvasinio kelio dalimi.

Turime išmokti neprisirišti prie to, kuris suvokia psichinius įvykius – to, kurį jie veikia. Sudėtingų minčių perkeitimo būdai skiriasi nuo vipasanos (stebėjimo) meditavimo. Vipasana meditavime dirbame su sudėtingomis mintimis, sulėtindami mąstymo vyksmą, o vėliau apmąstydami minčių atsiradimą, pasilikimą ir nutrūkimą, o tai leidžia daryti išvadą, kad jos nėra kažkas iš tikrųjų gyvuojančio. Kitas tipiškas vipasanos būdas yra leisti protui klajoti, o tada iš naujo sutelkti dėmesingumą ir budrumą prajaučiant minčių srautą. Šiuo atveju mes nenaudojame nė vieno iš šių būdų, bet ne todėl, kad jie visiškai neveikia, o todėl, kad jie nėra visuotiniai ir neveikia visomis aplinkybėmis.

Šių pratybų esmė yra minčių ir sąvokų naudojimas tada, kai jos kyla. Mes nesuvokiame minčių ir sąvokų kaip kažko tikro, kas gyvuoja savaime, todėl galėtų mums pakenkti. Mes nesistengiame užkardinti nerimą keliančių minčių, kylančių galvoje, jų nesilaikome ir niekaip nesistengiame paveikti suvokimo patirties. Kai nerimą keliančių minčių ir sąvokų nebesuvokiame kaip bėdos, jos tampa ryškesnės, aiškesnės, atviresnės ir trunka daug trumpiau. Jos gali tapti mūsų meditavimo dalimi, mums nereikalaujant priimti ar atmesti šių minčių ir sąvokų ar kitaip jas sąlygoti. Tai vadinama „minčių perkeitimu, nuvedimu į dvasinį kelią“. Norint išlaisvinti mintis, pakanka tik pažvelgti į jas kitu požiūriu.

Mokytojas Maitripa pasakė:

Mintys kyla iš negimusios būsenos -

Ir esmiškai nuo jos yra neatsiejamos.

Keisti nerimą keliančias mintis

Tai reiškia suvokti vieningo skonio prigimtį.

Mokytojas Gampopa pasakė:

Kai supranti, tos nerimą keliančios mintys

Neatskiriamos nuo mūsų savaimingos būsenos,

Jos pasirodo besąlygiškomis, pilnai atskleidžiančiomis visą savo galią,

Ir išlaisvinančiomis.

Mokytojas Dže Gotsangpa sakė:

Kai kyla nerimą keliančios mintys

Užuot įsikibę į tai, kaip jos pasireiškia, pažvelkite į jų prigimtį.

Jei sugebėsi išbūti minties prigimtyje,

Įvyks jos persikeitimas.

Ir toliau:

Kai suvoki, kad gali atsiskirti

Nuo to, kaip protas sudėlioja ir vertina reiškinius,

Ir nustoji kabintis į tokius protinius vyksmus,

Išlaikydamas atpažinimą,

Neramios mintys pradeda persikeisti

Tapdamos tavo meditavimo dalimi.

Turime suprasti, kad nerimą keliančių minčių prigimtis neapsiriboja jų sukėlimo ir išvengimo sampratomis. Norint pakeisti mintis, nereikia tyčia jų sukelti ar užkirsti joms kelią. Darbas su nerimą keliančiomis mintimis ir sąvokomis yra pats pirmasis perkeitimo būdas, o kadangi dar neturime tokio darbo patirties ir pasitikėjimo jo veiksmingumu, pradžioje gali kilti sunkumų ir ne viskas gali klostytis sklandžiai. Tai gali neįleisti mums nerimą keliančių minčių ir sąvokų į dvasinį kelią. Tačiau kad ir kokią patirtį turėtume, turime atsiminti, kad bet kokie psichiniai vyksmai ir jausminės būsenos yra tarpusavyje susiję su mūsų kūnu. Jei psichomedžiagos agnos ir kanalų, kuriais ji juda, sąveikoje nėra darnos, tada galvoje kils daug nerimą keliančių minčių, ir atvirkščiai. Vis dėlto, nepaisant visų šių sunkumų, nepaisant to, kad šis būdas mums gali pasirodyti labai sunkus, bet kokiu atveju turėsime daug naudos, jei jį atliksime. Dėl to nekyla jokių abejonių. Jei būsime kruopštūs savo pratybose, išdavos netruks ateiti. Neturėtume pasiduoti vilčiai ir baimei, nuolat kankinant save abejonėmis: „Ar mano pastangos duos kokią nors naudą? Ar aš viską darau teisingai? Kaip galiu būti tikras, kad šis būdas veiks?“ Tuo pačiu metu neturėtume tapti pakylėti ir pernelyg pasitikintys savimi, jei manome, kad pratybos veikia ir duoda mums tikros naudos.

Turėtume išlaikyti tolygų požiūrį į pratybas, kuris padėtų mums išlaikyti visišką atvirumą ir pasirengimą priimti ir perkeisti bet kokias mintis, patirtį ir jausmus, kurie gali kilti meditavimo metu. Tokį atvirumą lemia tai, kad leidžiame bet kokioms naujoms mintims kilti, nesistengdami ilsėtis ant praeities meditavimų patirties. Jei mūsų meditavimas staiga pasikeis „negerai“, neturėtume leisti, kad tai mus paveiktų, verstų baimintis, kad panašios nesėkmės mūsų lauks ir ateityje. Jei mūsų meditavimai vyksta „kaip turi“, neturėtume tikėtis, kad taip bus visada. Viskas, ką turime padaryti, tai tiesiog išlaikyti atvirą protą. Tai leis mums atsikratyti vilties ir baimės, susijusios su meditavimų išgyvenimais.

Šie pratybų dėsniai yra labai svarbus visų persikeitimo būdų klausimas, siekiant į dvasinį kelią nukreipti nerimą keliančias mintis ir jausmus. Jie padeda priimti sampratinius sprendimus apie savo mintis ir jausmines atlieptis. Jie leidžia mums atsikratyti vilties ir baimės, reiškia, išlaisvina agną aukštesniems uždaviniams.

Iš knygos: Tralegas Kjabonas „Mahamudros mėnulio šviesos spindesys“.

–

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.

www.yogi.lt