Vieną kartą Dievas sukūrė Vandenyną.

Įvairūs žmonės eidavojo prie jo krantų ir kiekvienas matė jį skirtingai. Bet visi, absoliučiai visi, pastebėjo, kad tai yra visai kita nei žemė, ant kurios gyvena žmonės.

Ir žmonės panoro išbandyti, kas gi TAI yra.

Vieni priėjo prie Vandenyno ir išbandė rankų ar kojų piršteliu koks jis yra – šiltas ar šaltas… Kiti iš lėto brido į vandenį iki juosmens ir bandė pajusti, kas jiems ir Vandenynui nutiks. Kiti tiesiog nardė ir plaukiojo, tarsi visą gyvenimą būtų pažinę Vandenyną, mėgaudamiesi kaip vanduo apkabina jų kūnus, dovanodamas jiems naujus pojūčius. Tai jiems buvo iki tol nepatirtos akimirkos ir dideli atradimai.

Buvo tokių, kurie neskubėdami brido į vandenį, jautriai išgyvendami kiekvieną jo prisilietimą, o vėliau visiškai pasinėrė į jį ir judėjo kartu su jo nematomomis srovėmis net ant kranto (išlindus iš jo vandens).

Taip pat buvo ir tokių žmonių, kurie pasirūpinę valtimis patraukė gilyn į Vandenyną, kiekvienas ieškodamas savo Vandenyno.

Tačiau buvo ir tokių, kurie visą laiką stovėjo ant kranto ir stebėjo, kas vyks toliau. Arba tokių, kurie nuo pat pirmųjų akimirkų nusprendė, kad geriau laikysis kuo toliau nuo Vandenyno ir tegu kiekvienas gyvena pagal savo taisykles.

Pasitaikė ir tokių novatoriškų pažiūrų asmenų, kurie nedelsiant kibo į pakrantės būklės gerinimo ir Vandenyno šildymo darbus, kad kiti žmonės nebijotų jo rytinės vėsos, arba įvedė kai ką labai naudingo, bandydami pakeisti ir papildyti Vandenyną, kad visiems būtų nuo to geriau. Tokie žmonės greitai išgarsėjo – juk sunku buvo nepastebėti jų atliktos Vandenyno tobulinimo veiklos.

Ir daugybė žmonių džiaugėsi tais pakeitimais, išskyrus tuos, kurie jautė,kad Vandenynas yra geras ir toks, kokiu jį sutvėrė Dievas, ir, jog paprasčiausiai reikia išmokti plaukti bei atsiduoti jam su visa meile , kad Vandenynas pats atskleistų jiems savo turtus ir suteiktų jėgos. Bet KIEK LAIKO REIKĖJO SKIRTI VANDENYNO PAŽINIMUI ir stengtis pažinti jį! Tai nebuvo lengva ir užtruko LABAI ILGAI!

O juk viską galima buvo padaryti žymiai greičiau…

Antroposofija – tas pats Vandenynas. (Antroposofija panaši į šios pasakos Vandenyną). Išvertus paraidžiui, ji reiškia ŽMOGAUS PAŽINIMĄ. <Išvertus terminą iš graikų k. paraidžiui (aνθρωπος /antropo – žmogus ir σοφία /sofija- išmintis) ji reiškia „ŽMOGAUS PAŽINIMĄ“>. Žmonės ateina ir išeina, o antroposofija gyvena iki šiol (Žmonės ateina ir išeina, o antroposofija gyvuos visuomet).

Apskritai, ar gali žmogus pažinti ką nors lengvai ir greitai?

Tatjana R.

www.stainerio.info

 ***

PAPILDOMA INFORMACIJA

Šiuo metu vyksta registracija į vaikų darželį-mokyklą „Rudolfo
Štainerio gydomosios pedagogikos centrą“ – mažą, jaukų vaikų darželį
ir mokyklą Vilniuje, kuriame dirbama su vaikais nuo 3 metų pagal
Valdorfo pedagoginę sistemą. R.Štainerio gydomosios pedagogikos
centras teikia pagalbą vaikams, turintiems įvairių raidos ir elgesio
sutrikimų (pvz. autistukams). Centro tikslas – vystyti vaikų gebėjimus
ir padėti socialiai pritapti šiuolaikiniame gyvenime. Centras taip pat
teikia pagalbą ir konsultacijas vaikų tėveliams.

Informacija apie Centrą yra svarbi daugeliui šeimų, tik, kol kas
Centro interneto tinklapis nugrimzdęs giliai giliai ir ieškantiems
informacijos apie pagalba
autistiškiems vaikams per google, sistema si tinklapi nurodo kokioj
500 vietoj (o tiek giliai niekas neieško). Kad pagerinti tinklapio
pasiekiamumą reikia, kad kuo daugiau žmonių jame apsilankytu. Todel
prašyčiau jus visus bent karta įlysti į internetą adresu
www.stainerio.info ir patūnoti jame bent minute (pažiūrėti nuotraukas,
susipažinti su Valdorfo pedagogikos principais, sužinoti, kokia vaikų
priėmimo tvarka ir t.t.).