Žiniatinklyje aptikau rašinį apie „vibracijas“ ir jų „kėlimą“. Kryptis labai teisinga, bet privelta visko. Tai čia pabandysiu pateikti savo suopratį apie klausimą.

Pirmiausia, kalbėkime lietuviškai – tad vibracija yra virpesiai. Žodis vibracija naudojamas techniniuose dalykuose, gal galėtų būti įrangos vibracija (tiek jau to…), tačiau gamtoje ir žmogaus kūne mes jaučiame įvairius virpesius. Virpesių savybė – vienoks ar kitoks dažnis.

Nėra savaime „teigiamų ir neigiamų“ virpesių, kaip kartais sakoma. Yra aukšti ir žemi virpesiai, kaip deivirpoje (muzijoje). Tačiau žmogaus atžvilgiu, vieni virpesiai neša ramybę ir sveikatą, o kiti – neigiamus dalykus. Tad galime sakyti, jog žmogaus atžvilgiu vieni virpesiai yra „statantys“, o kiti – „griaunantys“.

Todėl galėtume pasakyti, kad visas pasaulis, matomas mums ir nematomas, susideda iš įvairių dažnių virpesių. Mintys ir jausmai taip pat yra virpesių pavidalai. Virpesį sukelia agna (energija). O iš kur atsiranda agna ir pirminis postūmis virpesiui? Kur ta ranka, kuri meta akmenuką į ežerą?

Yra keli šio klausimo lygmenys. Galima sakyti, kad agna, sukelianti virpesius, kyla iš motinos gamtos, dvasine prasme – iš Šventosios Motinos malonės/nemalonės. Šias gamtos jėgas vadinu Mote, kartais vartojamas tarptautinis žodelis matrica. Tad sąlygiškai išskirčiau tris lygmenis: žemutinis gamtinis lygmuo, vidurinis lygmuo – paties žmogaus ketinimai ir aukštesnysis – Deiviškoji Valia. Gamtinis lygmuo sunkiai pasiduoda „auklėjimui“, o labai atsiduoda eigmei (inercijai). Deiviškosios Malonės galime paprašyti malda ir meditavimu, kitomis dvasinėmis pratybomis. O ketinimą laimei ir sveikatai (su išlygomis, nes tai tik vienas iš trijų lygmenų) kuriame patys, gyvenimo būdu ir dvasinėmis pratybomis. Nors tam supratimui irgi reikia Deiviškosios Malonės, be jos juk nieko nevyksta.

Tad vieni virpesiai mums neša ramybę, laimę ir sveikatą, o kiti – ligas, dramas ir t.t.

Nėra tokių dalykų, kad virpesius reikėtų kelti iki dangaus. Tiesiog kalbėkime apie tai, kad tinkamo ketinimo prireiktų tam, kad atstatytume ir palaikytume darną, dermę. Viskas atsitinka beveik savaime. „Aukštų ir žemų virpesių“ samprata mus įkalina dvilypumo suvokime, ji drasko žmogų į dalis. Pirmiausias tikslas yra nusiraminti ir sukurti tinkamą Ketinimą.

Tad ką mes galėtume padaryti, jog mūsų skleidžiami virpesiai būtų sveiki ir darnūs?

Pirma. Sukuriame tyrą Ketinimą. Tai ne „noras“, tai jūsų tikslas, kryptis, postūmis, sukeliantis agną (energiją), apvalytas nuo norų ir aistrų. Aistringi norai nėra veiksmingi. Sukuriame šį Ketinimą vienu ar keliais sakiniais gimtąja kalba.

Antra. Mokomės stebėti savo mintis. Tada tarp stebėtojo ir minties atsiranda sąmoningumo erdvė, jūs pamatysite, kad ne jūs galvojate mintį, o ją prisitraukiate, kaip kokia radijo antena. Mintys būna įvairių dažnių. Jos sukelia jausmus.

Trečia. Mokomės stebėti savo jausmus, neįsitraukti į gamtos ir visuomenės siūlomus žaidimus. Jausmų dažniai taip pat labai įvairūs. Stebėdami ir sukurdami erdvę tarp jausmo ir jį patiriančio, galite pradėti įvaldyti šiuos dalykus ir prisitraukti tuos jausmus, kurie atitiktų jūsų Ketinimą. Taip pat atsiranda laisvės erdvė tarp minties ir jausmo. Taip silpnėja karminiai poveikiai ir atsiranda galimybė kažko nepasakyti ar nepadaryti. Aistringas, „savaime išsprūdęs“ žodis ar veiksmas gali stipriai įtakoti žmogaus lemtį.

Ketvirta. Vartojamas maistas – kūnui, protui ir jausmams. Stebime, ką dedame į save ir kaip tai atliepia jumyse. Pastebėsite, kad maistas kūnui, pavyzdžiui mėsa ar daržovės, jus paveikia labai skirtingai. Maistas jausmams, pavyzdžiui deivirpa/muzika – taip pat turi skirtingus dažnius ir atitinkamai jus paveikia. Ne kiekvieną muziką galėtume pavadinti deivirpa… Maistas protui – įvairus žinojimas, žinios. Ką dedate į save turi savo virpesius ir tie virpesiai įtakoja mūsų kūno/jausmų/proto virpesius. Kaip įtakoja? Artindami prie savo virpesių.

Penkta. Aplinka – kur gyventi, mieste ar kaime, su kokiais draugais bendrauti, kokiose vietose lankytis ir t.t. Visa tai veikia jūsų virpesius. Yra dalykų, kuriuos pasirinkti ar pakeisti sunku, arba reikia daugiau laiko. Savaitgalio vakarą galime pasukti į vietą, kur girtuokliaujama, arba eiti į Šventyklą. Padės Ketinimo laikymasis.

Šešta. Švara visais lygmenimis. Palaikome švarą namuose, kūne, jausmuose ir mintyse.

Septinta. Žodžio galia. Vengiame apkalbų ir tuščių kalbų, siekiame žodį naudoti pagal susikurtą Ketinimą. Žodis yra minties tęsinys, bet jeigu mintis veikia daugiausia patį žmogų, tai žodis skleidžiasi plačiai ir linkęs įsikūnyti į veiksmus.

Aštunta. Susikuriame savo gyvenimo taisykles ir apribojimus, jų laikomės. Visiškai nevaldoma agna prasiveržia netikėtais griaunamais pavidalais ir iškrypimais. Laikomės darnos ir saiko dėsnio.

Devinta. Dvasinės pratybos. Be jų galima tik ristis nuo kalno. O jei jūsų ketinimas yra kopti į kalną, tada treniruotis būtina.

Dešimta. Dėkingumas ir ketinimo drąsa, priėmimas. Siunčiame savo dėkingumą kitiems dviems lygmenims – gamtos ir deiviškąjam. Nebijokite „ žemų vibracijų“, pažiūrėkite savo baimėms į akis ir jos išnyks. Priimkite padėtį tokią, kokia ji yra ir savo kryptingu ketinimu ir veikla judėkite link savo kelrodės žvaigždės.

Taip pasieksite darną ir leisite deiviškumui veikti per jus ir gamta bus jūsų pagalbininkas, o ne kliuvinys.

RG Narajanas

–

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.

www.yogi.lt