Šio požiūrio esmė yra panaudoti visus kasdienio patyrimo įvykius po meditavimo būsenos laikotarpiu mūsų pratybų tobulinimui – nuo vidinių proto vyksmų iki išorinio pasaulio apraiškų priėmimo, kurias suvokiame veikiant šešioms juslinio supratimo sąrangoms. Tiesą sakant, pratybų tobulinimas yra visų be išimties perkeitimo būdų tikslas. Tačiau tai tampa akivaizdžiausiu dalyku naudojant šį būdą, kuris yra susijęs su savęs perkeitimu miego ir mirties metu. Šį būdą taikome įvykiams, patiriamiems miego ir mirties metu, naudodamiesi įgimtu proto šviesumo siekimu.
Žymos archyvas: Budizmas
Meistro patarimai meditavimo pratyboms
0
Neužtenka to, kad meditavimo pratybos užgimė, reikia išlaikyti jas tobulomis. Jei nepalaikysite jų atsiradus meditavimo išgyvenimams, arba liksite paprastu žmogumi, arba patirsite įtampą kitokiose sampratų surinkimo pratybose, skirtose kaupimui ir apsivalymui. Tai būtų nukrypimas nuo tikrosios esmės, tarsi karalius elgtųsi kaip jo pavaldiniai arba liūtas prisijungtų prie šunų gaujos.
Ligų perkeitimas per vienatinio skonio meditavimą, 5 dalis
Budistinės medicinos austuvos (sistemos) požiūriu, ligos ir negalavimai atsiranda dėl atitinkamų priežasčių ir sąlygų. Pagrindinė ligų priežastis yra nežinojimas, nesugebėjimas atpažinti savo prigimtinės būsenos ir tinkamai sąveikauti su galutine tikrove. Kitos priežastys yra jausminė tarša. Negalavimų priežasčių brendimo sąlygos – banguojantys mūsų psichokūniškos agnos judesiai, kurie pažeidžia penkių pradų (elementų), kurie paprastai valdo mūsų kūno veiklą, pusiausvyrą. Kai sutrinka darni agnos (energijos) srautų ir penkių pradų pusiausvyra, kenčiame nuo kūno ligų ir sunkių psichinių būsenų.
Kančios perkeitimas Bodhičitos vystymo galia, 4 dalis
Savo rašinyje „Didysis dharmos rinkinys“ Mokytojas Gampopa pamini kelis būdus, kaip susidoroti su kančia, kuri būdinga žmonėms:
1) Įžvelk sunkumų ir skausmo naudą, užuot žiūrėjęs į juos kaip į tai, ko reikia vengti bet kokia kaina;
Kenksmingų dvasių ir kitų rūšių būtybių neigiamos įtakos perkeitimas, 3 dalis
Kai protas yra susijaudinęs, mums gali lengvai atrodyti, kad girdime dvasių balsus ir pokalbius. Užuot įsivaizduodami (fantazuodami), kad įgavome galimybę bendrauti su anapusinėmis jėgomis, turime pripažinti šias apraiškas kaip mūsų pačių sąvokų sudėtingėjimo (konceptualių komplikacijų) pasekmes. Vienoje tantrinėje knygoje sakoma: Sąvokų sudėtingėjimas ir yra demonai.
Apie aštuonis spąstus
Dar budizmo mokytojų išminties. Apie aštuonis spąstus, į kuriuos labai dažnai patenka žmonės. Tad būkime budrūs…
Atiša Dipankara, vienas didžiausių Indijos budizmo žinovų, (…) pasakė: „Aštuoni dalykai daro žmogų silpnuoliu“. Jis turėjo omenyje aštuonias pasaulietines dharmas arba aštuonis spąstus, į kuriuos patenkame:
Penkių nuodų pavertimas nektaru 2 dalis
Budizme nerimą keliantys jausmai dažniausiai siejami su „penkiais nuodais“ – aistringu potraukiu, pykčiu, išdidumu, pavydu ir kvailumu. Senoviniai mokymai sako, kad jei norime daryti pažangą dvasiniame kelyje, turime atsikratyti šių nuodų. Tačiau ir šios akivaizdžiai neigiamos jausminės būsenos gali būti panaudotos perkeitimo būdo pratybose. Šventraštyje „Nedvilypumo esmės suvokimo tantra“ sakoma:
Darbas su savo mintimis 1 dalis
Paleiskite nerimą keliančias mintis ir sąvokas
Tai įmanoma tik suvokus jų prigimtį, nes
Jų sustabdyti tiesiog neįmanoma.