Visi žmonės nori ir siekia laimės. Dažniausiai žmogaus laimė, kaip ir jo protas bei jausmai, permaininga, būsenos keičia viena kitą. Šiandien jautiesi laimingas, o vakar galbūt liūdėjai. Tokia „laimė“ labai priklausoma nuo žmogaus norų, jausmų ir lūkesčių. Ar gali būti kitaip?
Žyma: Budizmas
Apie bodhisatvos pratybas (pabaiga)
1. Dabar, kai turiu brangų žmogaus gyvenimą, apdovanotą visomis laisvėmis ir dovanomis – šį didį laivą, kurį taip sunku įgyti, kad išlaisvinčiau save ir kitus iš samsaros [kančių] vandenyno, man dera klausytis, vydoti (kontempliuoti) ir medituoti be išsiblaškymo dieną ir naktį, – Štai bodhisatvos pratybos.
Ar įmanoma atsikratyti minčių medituojant?
„Leiskite, kad minčių sudrumsti proto vandenys taptų skaidrūs.” Mokytojas Tilopa. Daugelis žmonių mano, kad meditavimo tikslas – „ištuštinti” protą visiškai atsikratant minčių. Tai viena iš labiausiai paplitusių pasakų apie meditavimą.
Kas yra dvasinis materializmas ir kaip jį peržengti?
Sąvoką „dvasinis materializmas” pirmasis pavartojo visame pasaulyje žinomas budizmo mokytojas Čogjamas Trungpa Rinpočė (Chogyam Trungpa Rinpoche). Savo 1973 m. išleistoje knygoje „Įveikti dvasinį materializmą” jis jį apibūdina kaip įprastus spąstus, kai dvasines pratybas naudojame savo asmeniškumo (ego) stiprinimui. Ir nors dvasinis materializmas yra iš esmės neatsiejama žmogaus dvasinio kelio kelio […]
Jogo kelias. Budistiniai mokymai.
Kaip jau supratome, samsaros šaknis yra mūsų pačių „aš“ samprata ir mūsų įprotis prie jos prisirišti, tapatintis su savo „ego“. Pagrindinė tokio prisirišimo prie šios sąvokos atrama yra skvarmų visuma (skandha), tai yra medžiaginis kūnas. Kai kūnas patiria įvairius pojūčius, tam tikrus reiškinius vertiname kaip „malonius“ ir pradedame jiems jausti […]
Tibeto budizmas: šamathos pratybos
Šamatha – Tibeto budistinių meditavimų būdas, kurio tikslas yra nuraminti proto, mentos veiklą ir pasiekti skaidrų sąmoningumą. Šitaip dirbant su savo dėmesiu, galima pasiekti tokį pasaulėvaizdį, kuris nebūtų sudarytas iš dalių, t.y., būtų vientisas ir nepavaldus priešybių įtakai (myliu – nemyliu, patinka – nepatinka ir pan.). Taip pasaulėjauta tampa dvasine […]
Dešimt dalykų, kuriuos būtina žinoti
Pateikiame dar vieną dalį Budistinių raštų rinkinio, kurį paliko pasauliui Dvagpo Lchardže, tiesioginis didžiojo jogo ir šventojo Milarepos (1052-1135 m.) sekėjas ir mokinys. Iš veikalo, pavadinto „Brangenybių rožinis”. Tekstas buvo perrašytas iš rankraščio, kuris priklausė keliaujančiam jogui, ėjusiam per Gangtoką ir Sikkimą. Šis keletą dienų viešėjo pas vertėją, leisdamas jam […]
Išminčių sakymai 79
Tavasis protas be sąvokinių minčių – suvokimo ir tuštumos vienovė – yra proto ramybė. Padmasambhava. Krikštolinė tobulų pratybų girlianda. * Tiesą sakant, didžioji dauguma žmonių netrokšta jokio žinojimo; šie žmonės atsisako savo dalies ir net nepasiima to žinojimo, kuris jiems tenka bendrame paskirstyme kasdienio gyvenimo reikmėms. Tai ypač akivaizdu masinės […]