Pateikiame sutrumpintą pokalbį su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos fitoterapeutu Juozu Ruolia. Kartais klaidingos nuomonės būna labai gąjos, tiesos žodis išsklaido tamsą.
„Kai žmogaus organizmui trūksta kokių nors veikliųjų medžiagų, jų nesunkiai galima gauti iš augalų. Tik reikia žinoti, kada kas tinka. Perlenkti lazdą labai lengva, todėl nepatarčiau imtis saviveiklos“, – kalba fitoterapeutas. Jis nepritaria nuomonei, kad gydymas vaistažolėmis negali pakenkti: „Tarkime, dabar madingas imbieras. Jis išties turi labai daug vertingų gydomųjų medžiagų, tačiau kai jo per daug, šlapime atsiranda baltymų, o tai rodo, kad organizmas neteko naudingų medžiagų. Atminkite – jei vartosite labai daug vitaminų, valgysite daug daigintų grūdų, gersite daug įvairių sulčių, galite sau labai pakenkti. Sergantiesiems vėžiu kategoriškai negalima gerti želmenų sulčių! Pastarosiose yra medžiagų, skatinančių onkologinę ligą atsinaujinti.“
Lietuvoje leidžiama vartoti 189 žolinius augalus, o onkologiniams ligoniams – mažiau nei 50 rūšių. Pasak J.Ruolios, kai kurių onkologinių ligonių pačių pasigamintuose musmirių, dėmėtųjų maudų, klumpelių preparatuose esančios nuodingos medžiagos padaro daug nepataisomos žalos, silpnina imunitetą.
Lietuviškų gydomųjų augalų veikliosios medžiagos tikrai ne prastesnės negu tibetietiškų, indiškų, kiniškų. Jos stiprina radikalaus gydymo išsekintą organizmą, padeda atkurti imunitetą.
Atsargiai – sultys! „Jei jums nustatytas vėžys, turėtumėte būti atsargūs su natūraliomis vaisių ir daržovių sultimis“, – aiškina fitoterapijos specialistas. Fiziologai teigia, kad per valandą organizmo audiniai ir organai iš sulčių vitaminų, fermentų pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Būtent taip ir reikėtų gerti šį gėrimą – ne vienu prisėdimu, o po 1-3 gurkšnius (iki 50 ml) kas valandą. Ypač šios taisyklės turėtų paisyti sergantieji vėžiu, antraip, užuot stiprinę organizmą, tik maitins piktybines ląsteles.
Kovojantiems su vėžiu žmonėms kur kas vertingiau valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, nes tuomet jie gaus daug naudingos ląstelienos.
J. Ruolia įtariai vertina pastaruoju metu išpopuliarėjusius vaisių ir daržovių kokteilius. „Manoma, kad tokius gerti labai sveika. Kad perkūnas nudaužtų tą, kuris šitą mitą paskleidė. Ar kas tyrė, kokie nauji junginiai susidaro sumaišius 5 ar 6 vaisių ir daržovių sultis? Sveika valgyti obuolius ar morkas: organizmas pasinaudoja ir sultimis, ir ląsteliena. Granatai – sveika, virti raudonieji burokėliai – sveika, bet šios daržovės turi ir be galo daug agresyvių medžiagų, o jos jungiasi su kitų daržovių ar vaisių sultyse esančiomis medžiagomis, sudaro naujus, kartais ir žalingus, junginius.“
Pramoniniu būdu pagamintas sultis, anot J. Ruolios, galėtų gerti tie, kurie patyrė insultą ir infarktą, sergantieji inkstų nepakankamumu, kenčiantieji nuo opaligės ir tie, kurių organizmas nevirškina obuolių ar morkų. Onkologiniams ligoniams šios sultys nerekomenduotinos. Fitoterapeutas ypač kategoriškai vertina želmenų sultis: „Mano akyse šimtai moterų, sirgusių gimdos kaklelio, gimdos, kiaušidžių vėžiu, iškeliavo į kapus – jos vartojo daigintus grūdus, želmenų sultis, ir liga atsinaujindavo. Šių sulčių pardavėjai nematė, kaip jos miršta. Matė tik perkančiąsias. Ir giedojo himnus, kad želmenų sultys tikrai išgydys vėžį.“
Fitoterapijos žinovas itin pabrėžia pektinų naudą.
Pektinų šaltiniai:
- 1. Orkaitėje kepti obuoliai ir morkos. Vartoti po vieną keptą morką ar obuolį kas 2 val. 21 dieną, paskui daryti 7 dienų pertrauką.
- 2. Kavamale malti linų sėmenys. Vartoti: po vieną valgomąjį šaukštą keturis kartus per dieną 21 dieną, paskui daryti 7 dienų pertrauką.
- 3. Su cukrumi trinti juodieji serbentai. Vartoti keturis, penkis kartus per dieną 21 dieną; paskui daryti 7 dienų pertrauką.
- 4. Su cukrumu trinti svarainiai, agrastai, mėlynės. Vartoti 21 dieną, vėliau – 7 dienų pertrauka.
Sveikatai naudingų produktų grupės:
1)Pjaustyti žali ar rauginti baltagūžiai ir žiediniai kopūstai, brokoliai (viena ar dvi saujos), šaukštas krienų, skiltelė česnako, galvutė svogūno, keli ridikėliai, 2 ar 3 šaukštai tarkuotų ropių.
2)Tarkuoti virti raudonieji burokėliai, trintos ir lygiomis dalimis su cukrumi sumaišytos mėlynės, juodieji serbentai ar aronijos (2-4 šaukštai). Uogas galima pakeisti ir keliais šaukštais uogienės, 20-30 džiovintų mėlynių, vynuogių arba 50-100 ml natūralaus raudonojo vynuogių vyno.
3) Morkos. Iš vakaro sutarkuokite 2 ar 3 morkas, nuspauskite, masę apšlakstykite grietine, ryte pakaitinkite keptuvėje su alyvuogių aliejumi ir pasigaminkite salotų su I ir II grupėje išvardytomis daržovėmis ar uogomis. Trinti ir su medumi maišyti šaltalankiai (1:1), šermukšnių uogos (3 šaukštai), šaukštelis šaltalankių aliejaus.
4)Avokadai, citrinos (kelios riekelės).
Jei viduriai užkietėję, valgykite orkaitėje keptų obuolių, morkų (kas 2 ar 3 valandas), javainių košės. Taip pat tinka grikių, pupų, pupelių, žirnių, su lupenomis virtų bulvių (joms atvėsus odelę nulupkite) košės. Jas skaninkite riešutais, razinomis, medumi, apšlakstykite sojų, alyvuogių aliejumi ar aliejumi su karotinu.
5)Žuvų produktai, vištiena, triušiena, neriebi jautiena, neriebūs pieno produktai (kąsnis mėsos produktų, kąsnis daržovių).
6)Kmynų, pankolių, krapų sėklų nuovirai, mineralinis vanduo, obuolių, morkų ar kitokios sultys. Sultis geriausia gerti mažomis porcijomis, po 20-50 ml. Valgyti žalius obuolius, kriaušes, apelsinus ar kitus vaisius, uogas. Galima gerti kiaulpienių, gysločių, kopūstų sulčių, bet ne daugiau kaip du tris šaukštus per dieną.
Kaip nesusirgti Kaip elgtis ir gyventi, kad piktybinė liga mus aplenktų? Remdamasis Pekino universiteto tyrimais, J.Ruolia rekomenduoja profilaktiškai vartoti fitoterapines priemones tam tikrais žmogaus gyvenimo laikotarpiais: nuo 12-os iki 14-os, nuo 24-erių iki 27-erių, nuo 36-erių iki 38-erių, nuo 47-erių iki 48-erių, nuo 58-erių iki 60-ies, nuo 72-iejų iki 74-erių, nuo 84-erių iki 85-erių metų. „Kas dvylika metų suprastėja visi žmogaus biocheminiai rodikliai, todėl prisižiūrėti būtina“, – pabrėžia gydytojas.
Vienas svarbiausių sveikatos veiksnių – imunitetas. Jį stiprinti galima vaistažolėmis. Pasak J. Ruolios, tinka purpurinių ežiuolių, beržų lapų, kemerų, karpažolių arbatos. Paprastųjų pipirmėčių, čiobrelių eteriniai aliejai organizme „prilimpa“ prie virusų, bakterijų ir padeda juos pašalinti.
Stipri nervų sistema – dar vienas sveikatos garantas. „Visais atvejais, atsiradus vėžiui, matau sugriuvus jį ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Jis sau atrodo nelaimingiausias, blogiausias, negražus. Kaip auklėjame vaikus? Už menkiausią klaidą taip išvainojame mažutėlius… O suaugusiam tokių žodžių nedrįstame pasakyti. Juk niekas nėra tobulas. Kai paklausiu savo pacienčių, dėl ko, jų nuomone, susirgo vėžiu, dauguma sako: tai ne tas ministras pirmininkas, tai ne tas prezidentas. Tiek save erzina, savy gamina tokius milžiniškus kiekius adrenalino! O juk šios medžiagos pertekliui valandą pabuvus organizme, šešioms valandoms susiaurėja kraujagyslių spindis. Šiuo metu visuotinai nutarta, kad vėžys atsiranda tada, kai žmogus itin prastai prisitaiko prie aplinkos, kai jį nuolatos kankina stresai. Tokiu atveju organizme būna didžiulis agresyvių medžiagų kiekis“, – aiškino gydytojas.
Paprastai sergantieji vėžiu nevartoja antioksidantų. „Neaptikau nė vieno onkologinio ligonio, kurio organizmas gautų pakankamai antioksidantų“, – sakė J. Ruolia.
Geras virškinamojo trakto darbas – taip pat vienas sveikatos veiksnių. „Pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimai, dujos rodo, kad žarnyne vyksta puvimo procesas, – aiškino fitoterapeutas. – Padėti gali žolelių arbatos ir antpilai: pupalaiškių – karštiems, greitai susinervinantiems žmonėms, o pelynų ir jonažolių – abejingiesiems. Fermentų, skrandžio sulčių išsiskyrimą skatina raudonėlių, kiaulpienių, šlamučių mišiniai. Sužadinkite skrandžio, tulžies, kasos ląstelių veiklą, ir šie organai išskirs tiek fermentų, kiek reikia suvalgytam maistui suvirškinti.“
Pasak J. Ruolios, kasdien būtina išgerti ir 1 ar 2 l vandens: jis praplaus tarpląstelinius tarpus, inkstams padės atskiesti medžiagų apykaitos produktus.
Svarbu ir ką valgome. Įrodyta, kad tinkamas maistas gali saugoti nuo vėžio. Piktybinių ligų profilaktikai rekomenduojama maitintis taip, kad ne mažiau kaip pusę maisto raciono sudarytų daržovės ir vaisiai. Juose esantys pektinai ir celiuliozė susijungia su organizme besikaupiančiais toksinais ir juos pašalina iš organizmo. J. Ruolia pasakojo neseniai lankęsis Tailande, Vietname, Kambodžoje ir susižavėjęs vietinių gyventojų veidų, figūrų grožiu. „Tarp kitų susirgimų vėžys ten yra 26 vietoje. Koks jų maisto racionas? Vienas penktadalis mėsos, keturi penktadaliai – daržovių, kruopų, vaisių. Sulčių jie negeria, užtat valgo daug vaisių. Suraskite bent pusę Lietuvos gyventojų, kad valgytų, laikydamiesi principo: kąsnis daržovių, kąsnis mėsos. Jei šeimininkės šitaip nemaitina namiškių, jos pačios vykdo šeimos genocidą“, – griežtai kalbėjo fitoterapeutas.
Geriamosios sodos galios Jei valgysime daug daržovių, užterštų nitratais, ar vietoje teigiamo rezultato negausime neigiamo? „Neekologiškos daržovės nėra tokios grėsmingos, kaip įsivaizduojame. Augalas nepasiims mineralų ir kitų medžiagų daugiau, negu jam reikia. Tiesa, importuoti vaisiai tikrai būna apipurkšti nuo gedimo saugančiais chemikalais. Juos galima pašalinti geriamąja soda. Parsinešėte iš parduotuvės vynuogių, apelsinų, bananų ar agurkų ir – į koncentruotą sodos tirpalą. Jo receptas paprastas: sauja sodos – litras vandens. Puikiai tirpina chemikalus. Po 15-20 minučių nuplaukite švariu vandeniu ir, gerbiamosios šeimininkės, turėsite jau nebe „sintetinį“, o gurgždantį, lyg močiutės augintą vaisių ar daržovę.“
***
R.G.Narajano nuotr.