Esu toks paprastas, kad jūs negalite manęs suprasti. Esu taip arti jūsų, kad manęs nematote.
Dzogčeno posakis
*
Niekada neišgyvens tokia tauta, kuri priima savosios būtovės vertinimus kaimyno akimis.
Pridrikas Nyčė
*
Išminčių sakymai 74
0
Atmintinė tikram lietuviui
Tai trumpas* lietuviškų žodžių žodynėlis tiems, kas vadina save lietuviais ir kitiems geriems žmonėms, besidomintiems tyra lietuvių kalba.
Prisiminkite, jog pertekliniai svetimžodžiai – tai lyg maži kenkėjai (virusai) kalbos kūne, ją lėtai naikinantys. Jei jų nedaug (kaip vėžinių lastelių) – gali ramiai būti kalbos audinyje. Perteklius kuria ligą. Be to, jie įveda jus į siaurą mentalinę (suprask – protinę) erdvę, sukurdami proto kalėjimą, ribotumą. Motinos kalba, gimtoji kalba, riboženklius ištrina, sujungdama žmogų su Gamta, kitais žmonėmis ir Visuma. Tyra kalba – lyg nuostabus upelio čiurlenimas, tai gyvybė, tyrumas ir džiaugsmas.
Rimtai juokingi dėsniai
Gamtoje judėjimas vyksta bangomis, paklusdamas dėsniams. Pateikiame šių dėsnių sąrašą:
1. Juozo dėsnis
Patį sudėtingiausią uždavinį būtina duoti pačiam tingiausiam darbuotojui. Jis būtinai suras paprastą ir trumpą sprendimą. Juk tinginys tingės viską perdaryti, tad iš karto darys gerai. Suvokite tinginystės palaimą ir naudą.
2. Merfio dėsnis
Jei kažkas gali vykti ne taip, tai tikrai ir vyks ne taip. Iš pačių blogiausių galimų aplinkybių iškris pačios blogiausios. Suvokite – karmos priėmimas yra vaistas nuo jos poveikio.
Apie auklėjimą (papildyta)
Esminis vaiko auklėjimasis (padedant tėvams) vyksta iki maždaug 14 metų amžiaus. Jei kažkas nepadaryta per pirmus 14 metų, joks aukštasis mokslas to ištaisyti jau negali. Beviltiška „investuoti“ į aukštąjį mokslą, jei neinvestavote į pradinį. Kalbame ne vien apie pinigus, o apie pačių tėvų gebėjimų ugdymą, jų laiką ir dėmesį, skirtą vaikui.
Ką galėtų/turėtų suteikti tėvai vaikams iki jiems sukaks 14 metų:
Motina: „Maldos ir meditavimai“ (4)
Tai buvo pirmoji Mirros Alfassos kelionė į Indiją, į kurią ji išsiruošė kartu su savo vyru. Namuose jie paliko tuo metu dar nedidelį savo sūnų. Tada jai buvo 36 metai. Ši kelionė virto dviem skirtingais patyrimais: viena nuotaikinga ir įdomi 3-jų savaičių kelionė laivu ir traukiniais į Pondičerį, o kita – gyvenimą keičianti savęs atradimo, nušvitimo kelionė ir reikšmingas susitikimas su Šri Aurobindo. Motina, tada dar Mirra Alfassa, atvyko į Pondičerio traukinių stotį ankstyvą kovo 29 dienos rytą. Besiartindama prie miesto, Motina išvydo Šviesos stulpą, ir toji šviesa tik stiprėjo, tapdama dar galingesne, kai Motina įžengė į patį miestą. Ji susitiko su Šri Aurobindu jo Ašrame, atpažindama jame savo Guru ar Krišną, kurį matydavo savo sapnuose. Vėliau vykusiuose susitikimuose ji patyrė visišką proto nurimimą, laisvą nuo visų minčių…
Dienos išminčių vinis
Sprendimas glūdi ne prote, o žmogaus dvasioje, jo dvasiniame kryptingume. Būtent dvasinė, vidinė laisvė – vienintelė gali sukurti dermingą, žmogišką tvarką. Būtent dvasinis, daugiau nei racionalusis, švietimas vienintelis gali apšviesti vitalinę (žemutinę) žmogaus prigimtį ir darną jos savęs-ieškojimuose, prieštaravimuose ir nesantaikose.
Čakros ir jų ryšiai su medžiais ir Deivais
Šiame rašinyje trumpai apžvelgsime čakras (lietuviškai – agnos ašis, ratus) ir jų ryšius su lietuvių Deivais bei medžiais. Čakros yra agnos sūkuriai, susiję su nematomais žmogaus kūnais, kuriuos jogai vadina apvalkalais arba kaušais. Šiuos spalvotus sūkurius, jų spalvas galite pamatyti, pajausti, susitelkę į vidų. Čakros – tai agnos „sankryžos“ – ašys, „atsakingos“ už tam tikras veikimo sritis. Jos tarsi jungiamosios grandys tarp įvairių žmogaus kūno lygmenų. Jos nėra nei indiškos, nei lietuviškos, o yra būdingos visiems žmonėms.
Apreiškimas Vincui Kudirkai (papildyta)
Šventraščiuose pasakyta, jog visa, kas paslėpta, taps atverta. Kartais išmintis ir žinojimas žmonių sąmonėn sugrįžta keistais ir paslaptingais būdais.
Kas yra parašęs bent vieną eilėraštį, suvokia, kad jo atsiradimas yra slėpinys. Eilutės lyg pačios, kaip šviesos blyksnis, atsiranda galvoje. Tada belieka visa tai užrašyti. Kai kurie džiaugiasi: atseit „aš“ tai parašiau. Kiti paslapčiomis suvokia, jog yra tik įrankiai visagalės Apraiškos rankose. Ši kuriančioji jėga gali būti pavadinta Įkvėpimu, Šventąja Dvasia arba net dieviškumu, tačiau dažniausiai lieka tyli ir neįvardinta. Tyliai atliekanti savo darbą.