Švari kalba yra suvokimas, yra darna, yra giliausia dermė. Tada tu imi Žinoti, net ne-žinai – iš kur, kaip… Tuomet pasaulis plečiasi, peržengdamas anksčiau tavo proto užtvertus riboženklius.
Puikų vasaros rytą, medituodami (būvą/savižvalgą) Palangoje, būvojome gražioj tyloj. Toje tyloje kartais pasigirsdavo šventyklos varpai, pravažiuojančios mašinos ūžesys. Garsas ateidavo ir praeidavo. Po būvos viena iš dalyvių paklausė: