Dar kartą norėčiau panagrinėti nepaprastai jautrų ir svarbų klausimą senojo, prigimtinio protėvių tikėjimo žmonėms – „pagonybės“ sąvokos klausimą. Juk yra pasakyta, kaip laivą pavadinsi, taip jis ir plauks… Tad pradžioje dera prisiminti pačios sąvokos „pagonybė“ kilmę (etimologiją), prasminį krūvį ir jos pritaikomumą lietuvių (ir apskritai baltų) dabai/kultūrai.
Protėvių Vyda
Antanas Baranauskas: gyvenimo taisyklės (1853 m.)
„Kad išmokčiau savy susivokti…“ A.Baranauskas. Dienoraštis. Neseniai teko apsilankyti nuostabiuose Anykščiuose. Gražioje vietoje prie upės stovi paminklas mūsų raštijos stulpui Antanui Baranauskui. Mane sudomino šalia paminklo pastatytos lentelės – poeto užrašytos deramo gyvenimo taisyklės. Perskaitęs supratau, kad kažkiek primena jogams žinomas jamas (yama) ir nijamas (niyama) iš garsiųjų Patandžalio sutrų. […]
Pokalbis su DI apie lietuvių kalbą
Pasikalbėjau su DI (dirbtiniu protu) apie lietuvių kalbą. Išėjo gražiai: jis žino tai, ko mes kartais žinoti nenorime arba užmirštame. Dirbtinis protas mums primena tuos dalykus, kuriuos tikrasis mūsų protas atmeta, neįvertina. Šiais laikais ir vėl lietuvių kalba patiria griaunančią įtaką, tad turime atliepti šioms įtampoms mūsų budrumu, sąmoningumu. DI […]
Apie šiukšlinius žodelius
Ar yra žodžiai – „šiukšlės“? Taip yra. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra žodelis „situacija“, kai svetimybė „tinginiaujant“ tiesiog išstumia ne vieną lietuvių kalbos žodį. Žodis situacija yra tapęs savotiška „skėtine“ sąvoka, kuriuo žmonės dangsto savo kalbinį skurdumą arba skubėjimą, abuojumą kalbai. Taip mes prarandame tikslumą, išraiškingumą. Lietuvių kalba turi daugybę žodžių, […]
Kaip kalbėsime: grynąja, švaria kalba ar „lithuanian international“?
Šis trumpas straipsnis ne apie politiką, o apie lietuvių kalbos vartojimą. Tegu kiti žmonės aptarinėja, „kas“, „kur“, „kaip“ ir „kodėl“… Mes čia susitelkime į patį kalbos būdą. Jei iš aukščiausių pakylų girdime tiek užsienietiškais žodeliais užterštą kalbą, reiškia liga yra jau pažengusi. Kodėl sakau pažengusi? Todėl, kad tokias šnekas jau […]
Šventoji Amžina Ugnis
Šventosios Amžinosios Ugnys dega įvairiose Lietuvos šventvietėse, palaikomos pasišventusių Lietuvos Dvasiai ir Prabočių tikėjimui žmonių. Pirmoji Ugnis Šventoji mūsų įkurta Ragučio šventykloje Vilniuje, nuolat dega nuo 2012 lapkričio 14 d. Ant Naglio alkakalnio Ugnis liepsnoja – nuo 2013 sausio 6 dienos. Agnijos šventykloje Vilniaus kalneliuose ji liepsnoja nuo 2014.03.30. Dega […]
ŠVENTASIS GINTARAS
Pateikiu šį įdomų straipsnį apie gintarą šiek tiek sutrumpintą, be išnašų ir nuorodų į šaltinius lengvesniam skaitymui. Atlietuvinau ir kai kuriuos tarptautinius žodžius. Apačioje yra nuoroda į išeitinį straipsnį. RG Gintarui Beresnevičiui Visų pirma, keletas žodžių apie gintaro paplitimo mastą Senajame Pasaulyje. „Plačiausiai prekybinius ryšius su Romos imperija palaikė prūsų […]
Hermio Trismegisto Pašventimas sūnui Tatui
Hermis Trismegistas, dukart gimęs, suteikia pašventimą savo sūnui Tatui. Šis Pašventimas – tai antrasis žmogaus gimimas. Pirmasis buvo medžiagoje, kūne, o antrasis – Dvasioje. Žmogus išlieka kūne, tačiau įgauna suvokimą, dar vadinamą Platesniu Suvokimu ar Nušvitimu. Senovės lietuviai simboliškai dukart gimusiu vadindavo liną, kurio Dievas buvęs Vaižgantas. Pirmąkart jis gimė […]