Šventraščiuose pasakyta, jog visa, kas paslėpta, taps atverta. Kartais išmintis ir žinojimas žmonių sąmonėn sugrįžta keistais ir paslaptingais būdais. Kas yra parašęs bent vieną eilėraštį, suvokia, kad jo atsiradimas yra slėpinys. Eilutės lyg pačios, kaip šviesos blyksnis, atsiranda galvoje. Tada belieka visa tai užrašyti. Kai kurie džiaugiasi: atseit „aš” […]
Žyma: istorija
Ką nutylėjo Evangelija pagal Joną
Nuostabus teosofo, Agni jogos mokymo sekėjo A.Cheidoko kūrinys apie tai, ko neparašė evangelistai. „Kai pirmą kartą perskaičiau šias eilutes, parašytas dabar epigrafe, man iškilo trys klausimai. Pirmas – kaip galėjo įvykti, kad žiaurūs teisėjai, susirinkę nuteisti moters už svetimavimą užmėtymu akmenimis, staiga tapo tokie gailestingi ir, paklausę savo sąžinės, paliko […]
Puokainių šventovė
Po(u) kaini (kaimi). Rami vieta, esanti ramybėje, Ramybės kaimas (Romuva???). Tokia žinia yra užkoduota dabartiniame šios vietos pavadinime (šis pavadinimas minimas nuo 1661 metų). Netoli Duobelės, ant stačių kalvų ir gilių klonių maždaug 500 ha plote ošia Puokainių miškas. Jame ilgus šimtmečius glūdi didi šventykla, kartais Latvijoje vadinama latviškais X […]
Petras Tarasenka: Perkūno šventykloje
… Aš, galingas dangaus ir Žemės valdovas, dievas Perkūnas, jus, lietuvius, savo vaikais išrinkau. … Tamsią ir šaltą naktį, kai drebėjote iš baimės ir šalčio, kai mirtis jau žiūrėjo jums į akis, aš užžiebiau jūsų tamsiuose rūsiuose šviesų židinį, ir jo šviesa ir šiluma atgaivinau jūsų sustingusius kūnus ir į […]
Apie Šventąją Ugnį Lietuvoje
Senasis Aukuras Pačioje Vilniaus ašyje, šurmulingo turgaus užnugary, globojamas dviejų senų liepų, rymo senas aukuras. Mažai kas iš gausių praeivių srauto, plaukiančio Didžiąja/Pilies gatve, jį pastebi, mat yra sėkmingai uždengtas turgaus stendų su istorinėmis Vilniaus nuotraukomis. Nebent automobilių vairuotojai, sukdami link Didžiosios gatvės (ir dirstelėję kairėn, galėtų pastebėti tylų žmogaus […]
Protėvių palikimas – Sodnai (Sodai)
Aukštą protėvių Suvokimą ir dvasines galias parodo lietuviškų Sodnų (sodų) kūrimo tradicija. Be abejonės, tai sakralią prasmę turintis mūsų Protėvių palikimas, kuris šiandien dar nėra pakankamai įvertintas, ištirtas ir žinomas. Sodnai yra nuostabus senovės žmonių gilios dvasinės pasaulio pajautos įrodymas, o taip pat – jų abstraktaus mąstymo demonstracija. Šios sakralios […]
R.Ambraziejienė. Ženklai. Įvaizdiniai. Simboliai.
Vertingas veikalas, kuriame dvasiniai ieškotojai ras sunkiai apčiuopiamą „kažką“, ką galima pavadinti savu, artimu mūsų tautos sąvasčiai. Rasos Ambraziejienės knygoje (I leidimas – 1999 m., II leidimas – 2003 m.) gilinamasi į simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, bandant aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, […]
Protėvių balsas: indėnų vado Sietlo kalba
1854 metais Sietlas (Si’ahl), indėnų genties sukvamiši (the Suquamish tribe) vadas, ištarė šį kreipimąsi baltąjam žmogui savo gimtąja kalba. Kalba buvo užrašyta daktaro Henrio Smito. H.Smitas pabrėždavo, kad jo paties anglų kalba, atspindinti to meto leksikos ir žodžių atsargas, buvo neįgali pavaizduoti visą vado Sietlo minčių ir palyginimų grožį. Deja, […]