Kiekvienas gyvenimo reiškinys turi išorinį ir vidinį atspindžius, dvasinėm sąvokom tariant užsienietiškai, tai būtų „ezoterinis ir egzoterinis aspektai“. Kiekviena patirtis įtakoja žmogaus gyvenimą, tiek išorinį, tiek vidinį. Kiekvienu atveju dvasinis „vanduo“ teka kitaip, bet jis visada ieško trumpiausio ir geriausio kelio tiek, kiek išgali ta galia, kuri jį veda ir palaiko tekėjimą. Kartais ir net dažnai, dvasinė Malonė pasireiškia ir nemaloniais žmogui (kaip asmenybei) pavidalais. Juk Jėzus irgi nenorėjo būti nukryžiuotas ir ant Alyvų kalno prašė tos jėgos, kurią vadino Tėvu, kad išvengtų tokios lemties. Bet vėliau priėmė ją, todėl dabar jį dabar ir minime.
Kategorijos archyvas: Straipsniai
Senovinės mąstymo klišės ir sąmoningumas
Kas yra Tikrovė? Tai, ką matom „dabar“ yra jau praeityje. O praeitis yra tik mintis, prisiminimas-vaizdinys tavo galvoje. Todėl liudydami daiktus ir reiškinius mes jų nepavejam, liudydami praeitį. Tikrovė yra tik Dabar ir tai ne mintis apie dabar, tai būsena Dabar. Nukreipk savo dėmesį į Dabar ir atsidursi Tikrovėje, o ne jos atspindyje tavo galvoje./ RG Narajanas
Senovinės mąstymo klišės ir sąmoningumas
Besidomint Vakarų visuomenių filosofinio ir politinio mąstymo mokyklomis ir atstovais, galėjau pastebėti, dar prieš 2000 metų ar daugiau užgimusias mąstymo klišes, kurios yra gajos ir dabar. Savaime jos nėra geros ar blogos, nes viskas priklauso nuo aplinkybių.
Pradėkime nuo gnostikų. Pirmaisiais pokristaus laikmečio amžiais plačiai išplitusios sektos ir dvasinės bendruomenės teigė (čia pateiksiu supaprastintą vaizdinį), kad žmogaus prigimtis yra tobula, o pasaulis – ne. Pirmieji gnostikai buvo linkę atsiskirti nuo išorės pasaulio ir užsiimti savo „vidaus pasaulio išlaisvinimu“. Kadangi žmogaus prigimtis, pasak jų, yra tobula, tai ir dvasinių pratybų mums suprantama prasme nereikia. Pas juos buvo visokios misterijos, pašventimai, o tie, kurie juos gaudavo, tapdavo įvairių lygmenų pašvęstaisiais. Jiems buvo būdingas ryškus gėrio ir blogio, dvasios ir medžiagos perskyrimas – dvilypumo pabrėžimas. Medžiaga yra blogis, o dvasia – gėris. Krikščionys paskelbė gnosticizmą erezija ir naikino, nes patys buvo giliai dvilypiai.
Apie sąmoningumą ir jo skvarmas
Visa gyvena, nėra nieko mirusio, – mirę tik mes patys. Jeigu mes atgytume, nors akimirkai, mes pajustume, kad visa yra gyva, kad visi daiktai gyvena, galvoja, jaučia ir gali kalbėtis su mumis.
Piotras Uspenskis
Dažnai kalbame apie sąmoningumą, tačiau yra sunku jį apibrėžti. Vienareikšmių atsakymų nėra ir būti negali, nes sąmoningumas turi daug lygmenų. Svarbu pabrėžti tai, jog sąmonėjimas, kaip vyksmas, yra įmanomas (greičiau kaip atsiskleidimas). Ir tai vienas iš gražiausių šio pasaulio stebuklų, žmogaus sąmonės atsiskleidimas jam pačiam.
Apie protingą durnių manyje
0
Niekas negali kitaip./ Georgijus Gurdžijevas
Šiandien norėčiau pakalbėt ir griežčiau. Vis stebiu Veidaknygės gyvenimą, įvairius žmonių pasisakymus žiniasklaidoje. Visur matau tą patį: nesuvoktą aistringumą, nežabotą protą, prisirišusį prie savo nuomonės ir siauro žvilgio į vieną ar kitą klausimą. Nors pasaulis platus, žvilgsnis siauras. Suprantama, jog kiekvienas žmogus mato ir supranta pasaulį savu kampu. Tačiau jei panorėtų, gali pažiūrėti ir kitaip, patyrinėti, suprasti. Ir tada galima būtų susivokti, o kas gi dedasi iš tiesų. Reiškinių priežastys dažnai neguli paviršiuje, jos yra šakninės.
Apie “globalizatorių” įrankius (papildyta)
Mes eksportuojame ne tik prekes – ką mes žinoma irgi darome – bet ir idėjas, požiūrius [sąvokas] ir net elgesio modelius.“ („we export not just goods – though we certainly do – but ideas and attitudes and even patterns of behaviour.“).
Britų užsienio reikalų viršininkas (foreign secretary) Borisas Džonsonas, 2018 metai.
Gyvename sparčių permainų laikais. Manau, tai jaučia daugelis. Senoji sankloda griūva, naujoji dar neatsirado. Byra visuomenės austuva (sistema), fizikų sąvokomis tariant, vyksta visuotinė entropija (irimas). Kiek šis irimas yra žmogaus rankų kūrinys ir kiek sąlygotas pačios būtovės (istorijos), bendrojo visuomenės vystymosi dėsningumų, mes nežinome.
Apie austuvas (saistumas-sistemas) ir jų suvokimą
Negali dalyvaut, jei skirta būt.
Jogas Atmaram
Šiame rašinyje pabandysiu pažiūrėti į pasaulinius vyksmus kiek kitu kampu, nei yra įprasta. Iš stebėtojo padėties, kuris nevertina, kas teisus, o kas klysta – Stebėtojas neprisirišęs prie išankstinio matymo dar nemačius, tad gali daugiau pastebėti.
Apie aštuonis spąstus
Dar budizmo mokytojų išminties. Apie aštuonis spąstus, į kuriuos labai dažnai patenka žmonės. Tad būkime budrūs…
Atiša Dipankara, vienas didžiausių Indijos budizmo žinovų, (…) pasakė: „Aštuoni dalykai daro žmogų silpnuoliu“. Jis turėjo omenyje aštuonias pasaulietines dharmas arba aštuonis spąstus, į kuriuos patenkame:
Apie Atbudimą
Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikia suprasti apie žmogų, yra tai, kad žmogus miega. Jis nepabunda net tada, kai mano, kad pabudo. Jo pabudimas labai trapus; jo pabudimas toks menkutis, kad net neverta jo svarstyti. Jo pabudimas yra tik gražus, bet visiškai tuščias pavadinimas.
Tu miegi naktį, miegi dieną – nuo gimimo iki mirties vis pereini nuo vieno miego pobūdžio prie kito, bet iš tikrųjų niekada neprabundi. Nekvailink savęs, kad pabudai, kai tiesiog atmerkei akis. Kol neatsivėrė vidinės akys – kol nepasidarei pilnas šviesos, kol neišmokai pamatyti savęs, pamatyti, kas toks esi – negalvok, kad esi budrus. Tai yra didžiausia iš regimybių, kuriose gyvena žmogus. Ir jeigu darai prielaidą, kad jau pabudai, nebėra ir kalbos, kad dėtum pastangas iš tikrųjų pabusti./Ošo.