Vydūnas: kalbos gyvinimo pradmenys

Vydunas “Lietuviškai kalbėdami žmonės griebėsi visokių svetimų žodžių, tarsi be jų negalėtų pasakyti, ką nori. O tuo visuomet pasirodo sąmonės apsiniaukimas.“ Vydūnas

Kiekvienos tautos žmoniškumas reiškiasi kitu būdu. Tatai matyti iš skirtingos kiekvieno žmogaus tautybės. Savo gyvenimu, savo elgesiu jis skelbia save, savo tautą ir jos žmoniškumo atspalvį. Bet paprastai tautiškumą numanyti norėta vien iš kalbos. Ji visuomet yra kuriama bendrojo visos tautos gyvybingumo ir sąmoningumo. Kaip tik jis menkėja, kalba aptyla. Kalbai aiškėjant, tautiškumas gyvėja.

Skaityti toliau

Apie auklėjimą (papildyta)

IMG_6208 Esminis vaiko auklėjimasis (padedant tėvams) vyksta iki maždaug 14 metų amžiaus. Jei kažkas nepadaryta per pirmus 14 metų, joks aukštasis mokslas to ištaisyti jau negali. Beviltiška „investuoti“ į aukštąjį mokslą, jei neinvestavote į pradinį. Kalbame ne vien apie pinigus, o apie pačių tėvų gebėjimų ugdymą, jų laiką ir dėmesį, skirtą vaikui.

Ką galėtų/turėtų suteikti tėvai vaikams iki jiems sukaks 14 metų:

Skaityti toliau

Dešimt patarimų maldos pratyboms

   Malda ir meditavimas, lyg paukščio du sparnai. Tuo pačiu, malda yra prieinama kiekvienam, ji suprantama ir įprasta. Galbūt, tai seniausios pasaulyje dvasios pratybos. Jos reikšmę žmogaus dvasiniame gyvenime sunku pervertinti.

Čia dešimt patarimų maldos pratyboms:

Skaityti toliau

Paskaita: patarimai laimingai būčiai

https://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2012/02/medis_egiptas_2011.jpgUždaviniai: Atskirti save tikrąjį (Stebėtoją) nuo kintamų gyvenimo pasireiškimų išorėje ir vidiniame pasaulyje.

Suvokti dvigubą proto prigimtį, per lyties dėsnį žmoguje („manyje“) glūdinčius vyrišką ir moterišką pradus – agnas. Priimti ir susitaikyti su savo vidiniu vyru ir vidine moterimi, esančiais kiekviename žmoguje ir manyje.

Suderinus šiuos pradus savyje ir pasiekus pusiausvyrą ir darną, perkelti šią būseną išorėn, lyčių kovą (pirmiausia šeimoje) paversti dermingu bendradarbiavimu, pilnatve.

Skaityti toliau

Apie sąmoningumą ir jo skvarmas

RAM

Visa gyvena, nėra nieko mirusio, – mirę tik mes patys. Jeigu mes atgytume, nors akimirkai, mes pajustume, kad visa yra gyva, kad visi daiktai gyvena, galvoja, jaučia ir gali kalbėtis su mumis.

Piotras Uspenskis

Dažnai kalbame apie sąmoningumą, tačiau yra sunku jį apibrėžti. Vienareikšmių atsakymų nėra ir būti negali, nes sąmoningumas turi daug lygmenų. Svarbu pabrėžti tai, jog sąmonėjimas, kaip vyksmas, yra įmanomas. Ir tai vienas iš gražiausių šio pasaulio stebuklų, žmogaus sąmonės atsiskleidimas jam pačiam.

Skaityti toliau

Narajanas ir draugai: klausimai ir atsakymai (8)

palanga4 Klausimas: Į tokią štai mintį šiandien medituoju. Iš pradžių žmogus ieško reiškinių prasmės, kurdamas tas prasmes ieško dar gilesnės prasmės, gilinasi į esmę, taip sakant, kuria prasmių lauką. Mato prasmę praskridusiame paukštyje, nukritusioje ant žemės šakelėje, aiškinasi sapnų prasmes, nori pamatyt, kas už to slypi.

O paskui ateina laikas, kai Mokytojas pasako, jog nėra jokios prasmės, tada lyg ir pats imi tai suvokti ir pamatyti, kad prasmės yra tik tavo galvoje…

Skaityti toliau

Apie „depresijas“ (dar/dar papildyta)

https://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2010/05/ego.jpgGyvename savo proto atspindžių ir įsivaizdavimų pasaulyje, kurį laikome tikru ir akivaizdžiu. Šiuolaikinis, į medžiaginę būtį paniręs žmogus,  patiria daug rūpesčių ir bėdų, kurias vadina „problemomis“, – dažnai varsto gydytojų duris, serga ligomis, kurių nepažino mūsų protėviai, ir pirmiausia – vadinamomis dvasios ligomis. Kokia to kentėjimo priežastis? Galima būtų atsakyti trumpai ir moksliškai. Pagrindinės priežastys yra dvi – psichologinės ir kūniškos (fiziologinės), o taip pat – daug antrinių priežasčių.

Skaityti toliau

Meher Baba: apie gėrio ir blogio spąstus

mejerbabaŽmogaus protas ne tik juda per savųjų patyrimų srautą, tačiau ir nuolat juos vertina. Šių patirčių esmė yra priešybės, kurios sukuriamos vaizduotės, kai žiūrima į gyvenimą savo asmeniniu žvilgsniu. Asmens suvokimas apie tai, kas yra priimtina ir kas nepriimtina keičiasi pagal tai, kokie norai vyrauja šią akimirką. Tačiau kol yra noras, žmogus negali nevertinti savo patyrimų savęs paties atžvilgiu. Jis skirsto savo patirtis į dvi dalis, kurių viena yra palanki noro įgyvendinimui, o kita dalis yra kliūtis norui išsipildyti. Vietoje to, kad stebėtų gyvenimą be jokių lūkesčių ir apribojimų, protas pasidalina į dvi dalis.

Skaityti toliau