Be Savęs pažinimo negali būti jokios tvarios darnos (dorovės-sarmatos). Be Savęs pažinimo – tik vaizduotės mirgėjimas (svarstymai apie gėrį ir blogį) bei prievarta vienas kito atžvilgiu (nuoširdžiai tikint tais religiniais, patriotiniais ar moraliniais sapnais).
RG Narajanas
*
Saugokitės pusinės tiesos.
Kibalionas
*
Nėra aukštesnės išminties už protą, esantį dabarties akimirkoje. Galimybė apsijungti su savo vidine, savaiminga išmintimi mums suteikiama visuose patirties lygmenyse. Nepriklausomai nuo to, ar pasireiškia mūsų teigiamos ar neigiamos savybės, ar jaučiame trauką ar priešiškumą kitoms gyvoms būtybėms, būtina visada išlikti stebinčiu dalyviu. Kai visą savo dėmesį nukreipiame tiesiai į pojūtį/jausmą, pavyzdžiui, į pyktį – nesvarbu, kur ir kaip tai įvyktų – pyktyje nerasime jokio užpildo, nerasime bent kažko iš tikrųjų gyvuojančio. Tada mūsų pyktis iškyla prieš mus kaip mėnulio atspindys vandens paviršiuje – jis aiškiai pasireiškia, bet neturi tikros savarankiškos gyvasties. Tai ne kas kita, kaip proto šviesnešės agnos, kylančios iš išmintingo tuštumos sąmoningumo, pasireiškimas.
Išbaigtas išsivadavimas įvyksta, kai aistringas potraukis palaipsniui visiškai paleidžiamas, kuomet vėl ir vėl trumpomis atkarpomis vis nukreipiame į jį savo dėmesį. Pirmą akimirką, kai atsiranda aistringas potraukis, mes iš karto nukreipiame savo dėmesį tiesiai į jį, ir jis savaimingai išsilaisvina. Kitą akimirką vėl nukreipiame savo dėmesį tiesiai į norą ir jis vėl išsilaisvina, tačiau šį kartą paleidimas yra pilnesnis. Mes ir toliau akimirką po akimirkos nukreipiame savo dėmesį tiesiai į aistringą potraukį ir kiekvieną kartą paleidimas tampa vis pilnesnis.
Tavo prisirišimas ir nepriėmimas yra klydimas, neteisingas mąstymas. Nukirsk jį!
Tikėjimas į „aš“ yra samsaros šaknis ir pagrindas. Išplėšk jį!
Neužtenka to, kad meditavimo pratybos užgimė, reikia išlaikyti jas tobulomis. Jei nepalaikysite jų atsiradus meditavimo išgyvenimams, arba liksite paprastu žmogumi, arba patirsite įtampą kitokiose sampratų surinkimo pratybose, skirtose kaupimui ir apsivalymui. Tai būtų nukrypimas nuo tikrosios esmės, tarsi karalius elgtųsi kaip jo pavaldiniai arba liūtas prisijungtų prie šunų gaujos.
Užmaršus pasaulietiškumas sukelia kančią, prisiminkite, kas Esate dabar ir visados.
RG Narajanas
*
Kas randasi savo ašyje visada ramus. Tokiam žmogui, niekas nebus pilka kasdienybė, niekas nebus didinga: viskas tampa nuostabiu, giliu ir šventu slėpiniu – viskas! Ką jis bedarytų, viskas jam įdomu, niekas neatrodo įprastai. Žmogus nepasakys: tai yra kasdieniška, o tai yra didinga. Iš tiesų, nieko negalima laikyti didingu ir nieko negalima laikyti mažu ir kasdienišku. Žmogaus prisilietimas yra esminis dalykas. Save suvokęs žmogus, esantis pusiausvyroje, viską paverčia kitokiu. Pats jo prisilietimas tampa didingas.
Ošo. Vidžnana Bairava Tantra.
*
Štai rankose dar kartą laikau nedvilypio – vienovės mokymo knygą ESU – tikrai galingą suvokimo įrankį (ištraukos iš garsiosios knygos I am That). Išėjo mažas, bet naujas leidimas, vėl labai miela ir jauki knyga, kurią gera paimti į rankas. Tiražas labai nedidelis, kaip dažnai pasitaiko su tokio pobūdžio knygomis, tačiau kam reikia, tas ir gaus. Praeitas leidimas greitai baigėsi. Šį kiek pagerinom, išėjo su geresniu įrišimu ir kiek didesnė knyga. TAD KVIEČIU JUS KREIPTIS DĖL ŠIOS KNYGOS (UŽ PAAUKOJIMĄ). Pasinaudokite gera proga.
Visi nesuskaičiuojami samsaros ir nirvanos reiškiniai yra tarsi magiškos regimybės. Visoje Visatoje negalima rasti nieko, kas iš tikrųjų savarankiškai gyvuotų. Nebuvo karaliaus, kuris karaliavo amžinai; negimė nė vienas padaras, kuris nebūtų kažkada numiręs; niekada nesusirinko minia, kuri po kurio laiko neišsiskirstytų. Visa gyvata samsaroje yra tarsi dramatiška pjesė, kurioje aktoriai vaidina arba karingumą, arba aistrą, arba mirtį. Viskas kaip sapnas, kuris kartais gali džiuginti, o kartais virsti siaubu.
Dilgo Khyentse, Patrulio Rinpočės rašinio „Apšviestųjų širdies lobis“ paaiškinimai