I skyrius:
Poriniai posmai (Yamakavaggo)
1. Dhammas lemia protas; protas jų valdovas, proto jos sukurtos. Kas kalba ir veikia iš netyro proto, tą nuolat kančia lydi – kaip ratai vadelėtoją.
2. Dhammas lemia protas; protas jų valdovas, proto jos sukurtos. Kas kalba ir veikia iš tyro proto, tą nuolat lydi laimė – tarsi neatsiliekantis šešėlis.
Štai rankose dar kartą laikau nedvilypio – vienovės mokymo knygą ESU – tikrai galingą suvokimo įrankį (ištraukos iš garsiosios knygos I am That). Išėjo naujas leidimas, vėl labai miela ir jauki knyga, kurią gera paimti į rankas. Tiražas labai nedidelis, kaip dažnai pasitaiko su tokio pobūdžio knygomis, tačiau kam reikia, tas ir gaus. Praeitas leidimas greitai baigėsi. Šį kiek pagerinom, išėjo su geresniu įrišimu ir kiek didesnė knyga. TAD KVIEČIU JUS KREIPTIS DĖL ŠIOS KNYGOS (UŽ PAAUKOJIMĄ). Pasinaudokite gera proga.
Pokalbis apie dabartinę padėtį. Kaip man elgtis? Įkeldamas šį įrašą atverčiau knygą ESU: „Ugdykis stebėtojo požiūrį ir tavo paties patirtis parodys, kad ĮVALDYMAS atsiranda iš NEPRISIRIŠIMO. Stebėtojo būsena nėra nejudri. Ji kaip tik yra pilna agnos“.
Tad pagrindinis klausimas yra, ne „kaip man elgtis?“, o kokioje būsenoje, kokiame virpesyje dabar esu? Elgesio klausimas yra antrinis. Tik veikdamas iš savosios sąmoningumo šerdies, iš neprisirišimo, – tu kažką gali. Visa kita yra regimybės. Per jausminį įsitraukimą mes pasiduodame dvilypumui, paklūstame propagandai, manipuliacijoms. Tai du svetimžodžiai, tegu jie čia lieka, mums jie svetimi.
Esu toks paprastas, kad jūs negalite manęs suprasti. Esu taip arti jūsų, kad manęs nematote.
Dzogčeno posakis
*
Niekada neišgyvens tokia tauta, kuri priima savosios būtovės vertinimus kaimyno akimis.
Pridrikas Nyčė
*
Tai buvo pirmoji Mirros Alfassos kelionė į Indiją, į kurią ji išsiruošė kartu su savo vyru. Namuose jie paliko tuo metu dar nedidelį savo sūnų. Tada jai buvo 36 metai. Ši kelionė virto dviem skirtingais patyrimais: viena nuotaikinga ir įdomi 3-jų savaičių kelionė laivu ir traukiniais į Pondičerį, o kita – gyvenimą keičianti savęs atradimo, nušvitimo kelionė ir reikšmingas susitikimas su Šri Aurobindo. Motina, tada dar Mirra Alfassa, atvyko į Pondičerio traukinių stotį ankstyvą kovo 29 dienos rytą. Besiartindama prie miesto, Motina išvydo Šviesos stulpą, ir toji šviesa tik stiprėjo, tapdama dar galingesne, kai Motina įžengė į patį miestą. Ji susitiko su Šri Aurobindu jo Ašrame, atpažindama jame savo Guru ar Krišną, kurį matydavo savo sapnuose. Vėliau vykusiuose susitikimuose ji patyrė visišką proto nurimimą, laisvą nuo visų minčių…
Sprendimas glūdi ne prote, o žmogaus dvasioje, jo dvasiniame kryptingume. Būtent dvasinė, vidinė laisvė – vienintelė gali sukurti dermingą, žmogišką tvarką. Būtent dvasinis, daugiau nei racionalusis, švietimas vienintelis gali apšviesti vitalinę (žemutinę) žmogaus prigimtį ir darną jos savęs-ieškojimuose, prieštaravimuose ir nesantaikose.
Meilės palaima. Kreipimasis į brolius
Mieli broliai, padarykite tai savo pačių labui: suabejokite gyvenimu, kurį gyvenate ir kuris atrodo toks svarbus; supraskite, kad visi jūsų įsivaizduojami milijonų žmonių gyvenimo tvarkymo planai, jau nekalbant apie asmeninę šlovę, turtus ir pan., yra tik niekingos ir apgailėtinos smulkmenos, lyginant su siela, kurią atpažįstate savyje tą trumpą akimirką tarp gimimo ir mirties (…) Gyvenkite tik ta meile ir tai meilei, kurion esate kviečiami, ir tada pajusite, kad visas tas gėris, apie kurį galite tik svajoti, pasidaugins jums ir visiems žmonėms nesuskaičiuojamą daugybę kartų./ Levas Tolstojus
Mieli broliai, ypač tie, kurie dabar pas mus kovoja už vienokią ar kitokią niekam nereikalingą valstybės santvarką. Tau, mielas broli, nesvarbu kas toks būtum – caras, ministras, darbininkas, valstietis, – tau reikia vieno: nugyventi tą nenusakomai trumpą gyvenimo akimirką taip, kaip to nori tas, kas atsiuntė tave į gyvenimą.
Klausimas: Į tokią štai mintį šiandien medituoju. Iš pradžių žmogus ieško reiškinių prasmės, kurdamas tas prasmes ieško dar gilesnės prasmės, gilinasi į esmę, taip sakant, kuria prasmių lauką. Mato prasmę praskridusiame paukštyje, nukritusioje ant žemės šakelėje, aiškinasi sapnų prasmes, nori pamatyt, kas už to slypi.
O paskui ateina laikas, kai Mokytojas pasako, jog nėra jokios prasmės, tada lyg ir pats imi tai suvokti ir pamatyti, kad prasmės yra tik tavo galvoje…