Uždraustasis Tolstojus

Levas TolstojusMeilės palaima. Kreipimasis į brolius

Mieli broliai, padarykite tai savo pačių labui: suabejokite gyvenimu, kurį gyvenate ir kuris atrodo toks svarbus; supraskite, kad visi jūsų įsivaizduojami milijonų žmonių gyvenimo tvarkymo planai, jau nekalbant apie asmeninę šlovę, turtus ir pan., yra tik niekingos ir apgailėtinos smulkmenos, lyginant su siela, kurią atpažįstate savyje tą trumpą akimirką tarp gimimo ir mirties (…) Gyvenkite tik ta meile ir tai meilei, kurion esate kviečiami, ir tada pajusite, kad visas tas gėris, apie kurį galite tik svajoti, pasidaugins jums ir visiems žmonėms nesuskaičiuojamą daugybę kartų./ Levas Tolstojus

Mieli broliai, ypač tie, kurie dabar pas mus kovoja už vienokią ar kitokią niekam nereikalingą valstybės santvarką. Tau, mielas broli, nesvarbu kas toks būtum – caras, ministras, darbininkas, valstietis, – tau reikia vieno: nugyventi tą nenusakomai trumpą gyvenimo akimirką taip, kaip to nori tas, kas atsiuntė tave į gyvenimą.

Skaityti toliau

Narajanas ir draugai: klausimai ir atsakymai (8)

palanga4 Klausimas: Į tokią štai mintį šiandien medituoju. Iš pradžių žmogus ieško reiškinių prasmės, kurdamas tas prasmes ieško dar gilesnės prasmės, gilinasi į esmę, taip sakant, kuria prasmių lauką. Mato prasmę praskridusiame paukštyje, nukritusioje ant žemės šakelėje, aiškinasi sapnų prasmes, nori pamatyt, kas už to slypi.

O paskui ateina laikas, kai Mokytojas pasako, jog nėra jokios prasmės, tada lyg ir pats imi tai suvokti ir pamatyti, kad prasmės yra tik tavo galvoje…

Skaityti toliau

Budos dharmos pasaulėvyda

tenzin_rinpoche Visas mūsų patyrimas, įskaitant ir sapnus, atsiranda iš neišmanymo. Toks pareiškimas Vakaruose skamba bauginančiai, tad pirmiausia reikėtų paaiškinti, ką reiškia neišmanymas. Tibeto kryptis išskiria dvi neišmanymo rūšis: įgimtą neišmanymą ir įgytą neišmanymą. Įgimtas neišmanymas yra samsaros pamatas, nusakantis įprastas būtybes. Šis neišmanymas yra apie tikrąją mūsų prigimtį bei tikrąją pasaulio prigimtį, dėl ko įsiveliame į dvilypio proto regimybes.

Skaityti toliau

G.Gurdžijevas: moralė-sąžinė, gėris-blogis, melas-tiesa

https://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2012/11/georgij_gurdzhiev.jpgDaugelis žmonių sako, kad jiems nesuprantama jūsų mokymo moralinė pusė, – pasakė vienas iš mūsų. – O kiti kalba, jog jūsų mokyme iš viso nėra moralės.

- Žinoma nėra, – pasakė Gurdžijevas. – Žmonės taip mėgsta kalbėti apie moralę. Tačiau moralė – tai tik savitaiga. Žmogui yra būtina sąžinė. Mes nemokome moralės. Mes mokome, kaip atrasti sąžinę. Žmonės nesupranta, kai mes tai sakome. Jie išpyškina, kad mes neturime meilės – tai todėl, kad mes neskatiname silpnumo ir veidmainystės, o, atvirkščiai, nuplėšiame visas kaukes.

Skaityti toliau

Ošo apie religingumą

osho-quotes Yra dvi religingų žmonių ypatos (tipai).

Pirmieji – nesuaugę, jie ieško tėvo pavidalo. Pirmoji ypata – tai nebrandūs žmonės, kurie negali pasikliauti savimi, todėl turi poreikį kokiam nors Dievui. Yra Dievas arba nėra, tai nesvarbu, tačiau jis yra reikalingas. Net jeigu Dievo nėra, nesubrendęs protas jį išgalvoja, todėl kad turi tokį psichologinį poreikį.

Skaityti toliau