1.
Dabar, kai turiu brangų žmogaus gyvenimą, apdovanotą visomis laisvėmis ir dovanomis – šį didį laivą, kurį taip sunku įgyti,
kad išlaisvinčiau save ir kitus iš samsaros [kančių] vandenyno,
man dera klausytis, vydoti (kontempliuoti) ir medituoti
be išsiblaškymo dieną ir naktį, -
Štai bodhisatvos pratybos.
Šventosios Amžinosios Ugnys dega įvairiose Lietuvos šventvietėse, palaikomos pasišventusių Lietuvos Dvasiai ir Prabočių tikėjimui žmonių. Pirmoji Ugnis Šventoji mūsų įkurta Ragučio šventykloje Vilniuje, nuolat dega nuo 2012 lapkričio 14 d. Ant Naglio alkakalnio Ugnis liepsnoja – nuo 2013 sausio 6 dienos. Agnijos šventykloje Vilniaus kalneliuose ji liepsnoja nuo 2014.03.30. Dega ir kitose Lietuvos vietose. Pirmiausia dera paminėti Šatrijos Ugnį Žemaitijos širdyje…
Pateikiu šį įdomų straipsnį apie gintarą šiek tiek sutrumpintą, be išnašų ir nuorodų į šaltinius lengvesniam skaitymui. Atlietuvinau ir kai kuriuos tarptautinius žodžius. Apačioje yra nuoroda į išeitinį straipsnį. RG
Gintarui Beresnevičiui
Visų pirma, keletas žodžių apie gintaro paplitimo mastą Senajame Pasaulyje. „Plačiausiai prekybinius ryšius su Romos imperija palaikė prūsų gentys, kurių teritorijoje buvo daugiausia gintaro“. O iš kitų prūsų sričių išskiria Sembos pusiasalis, per kurį ėjo garsusis ‘gintaro kelias’”. Tačiau ir pirmieji mūsų eros amžiai – anaiptol ne pradžia, o Romos imperija – ne riba. „IX a.pr. m. e. gintaro rasta Artimuosiuose Rytuose. Tigro upės krante aptikta maždaug 20 cm aukščio gintarinė statulėlė, kurios amžius 885-860 m.pr.m.e. Cheminiu tyrimu nustatyta, kad ji padaryta iš Baltijos gintaro”.
Kartais žiniatinklyje galima rasti gražių suvokimo „perliukų“. Tai vienas iš jų.
1. Tu gausi kūną.
2. Tu mokysies pamokas.
Žiniatinklyje aptikau rašinį apie „vibracijas“ ir jų „kėlimą“. Kryptis labai teisinga, bet privelta visko. Tai čia pabandysiu pateikti savo suopratį apie klausimą.
Pirmiausia, kalbėkime lietuviškai – tad vibracija yra virpesiai. Žodis vibracija naudojamas techniniuose dalykuose, gal galėtų būti įrangos vibracija (tiek jau to…), tačiau gamtoje ir žmogaus kūne mes jaučiame įvairius virpesius. Virpesių savybė – vienoks ar kitoks dažnis.
Kaip jau supratome, samsaros šaknis yra mūsų pačių „aš“ samprata ir mūsų įprotis prie jos prisirišti, tapatintis su savo „ego“.
Pagrindinė tokio prisirišimo prie šios sąvokos atrama yra skvarmų visuma (skandha), tai yra medžiaginis kūnas. Kai kūnas patiria įvairius pojūčius, tam tikrus reiškinius vertiname kaip „malonius“ ir pradedame jiems jausti aistringą potraukį. Kitus reiškinius vertiname kaip „nemalonius“ ir siekiame jų atsikratyti. Šie vyksmai yra susiję su antrąja atrama – pojūčių visuma.
Pirmoji šventklajūna į Nepalą
Ten, kur patenka ne visi, 2024
Laikas: 2024 SPALIO 4 – 26 dienomis
Trukmė: maždaug 3 savaitės
Šamatha – Tibeto budistinių meditavimų būdas, kurio tikslas yra nuraminti proto, mentos veiklą ir pasiekti skaidrų sąmoningumą.
Šitaip dirbant su savo dėmesiu, galima pasiekti tokį pasaulėvaizdį, kuris nebūtų sudarytas iš dalių, t.y., būtų vientisas ir nepavaldus priešybių įtakai (myliu – nemyliu, patinka – nepatinka ir pan.). Taip pasaulėjauta tampa dvasine pasaulėvyda. Jogas mato pasaulį savyje ir save pasaulyje be iškraipymų. Užgimsta pradžnia – tyras žinojimas apie dharmos prigimtį bei suvokimas, kas praeina, o kas amžina. Kas Esu, o kas nesu.