Dar budizmo mokytojų išminties. Apie aštuonis spąstus, į kuriuos labai dažnai patenka žmonės. Tad būkime budrūs…
Atiša Dipankara, vienas didžiausių Indijos budizmo žinovų, (…) pasakė: „Aštuoni dalykai daro žmogų silpnuoliu“. Jis turėjo omenyje aštuonias pasaulietines dharmas arba aštuonis spąstus, į kuriuos patenkame:
Yra šeši būdai, kaip nepakliūti į aplinkybių jungą:
(1) Suprask, kad pagyrimas ir priekaištai yra kaip aidas;
Svarbiausias tikrosios proto prigimties suvokimo dalykas, nesvarbu, kokie išgyvenimai jame vyktų, yra išbūti dabarties akimirkoje. Tai reiškia, kad turėtume priimti tai, kas su mumis nutinka – priimti visus savo išgyvenimus, suvokti esminę jų kokybę. Tačiau tam turime išspręsti vieną iš svarbiausių mūsų klausimų – įprastą polinkį į protinį nepilnavertiškumą – begalinio nepasitenkinimo būseną.
ATMABODHA [arba Savęs pažinimas]
1. Tiems, kurie veržimuisi naikina likimo pėdsakus, ramūs, laisvi nuo aistrų, siekiantys išsilaisvinimo, buvo sudarytas šis „Atmabodha“.
2. Nes [tik] suvokimas, o ne kiti būdai, yra tikras kelias į išsilaisvinimą. Kaip ugnis [būtina] gaminant maistą, [taip] be Žinojimo žmogus negali pasiekti išsilaisvinimo.
Linczi (kin. 臨済) – čan budizmo mokykla, kurią įkūrė meistras Linji Yixuan (kin. 臨済義玄) Kinijoje Tangų dinastijos laikais 9 amžiuje.
Linczi pamokslus, pokalbius su vienuoliais, kalbas ir poelgių aprašymus jo mokiniai ir pasekėjai kartu surinko rinkinyje Linczi lu – „Lin-czi įrašai“. Pats meistras juokavo, kad „ant didelės lentos jie perrašinėja nereikšmingo, seno žmogaus žodžius“ – kuris, beje, mokė tiesiogiai, o ne per knygų skaitymą.
Net jei kas nors apie mus kalba įžeidžiančiai,
Skelbdamas tai visai Visatai,
Tada su meilės gerumu pagirti jį mainais -
Tai yra bodhisatvos pratybos.
Vienas esminių dalykų yra pasitikėjimas Mokytoju, jei jau priėmėte jo nešamą Mokymą. Žinoma, esmė ne pasitikėjimas asmenybe, o pačiu Mokymu, kuris ateina per pagalbininką – Mokytoją.
Tad užduokite sau klausimą – ar šis Mokymas teisingas, ar veda į suvokimą? Mokytojo asmenybė yra trečiaeilis dalykas. Neteko sutikti nė vieno mokytojo, kuris nebūtų žmogumi. Ir čia mokinio kelyje slypi išbandymas. Jei Mokytojas išsako kažkokią žmogišką nuomonę apie vieną ar kitą gyvenimišką dalyką ir jūs su ta nuomone nesutinkate, ar Mokytojas elgiasi kitaip, nei jums atrodo priimtina. Tada nepakankamai atsidavęs Mokymui žmogus su šia nepatinkančia nuomone (dvesha) gali atmesti ir patį Mokymą. O tai jau didelis nuostolis tiek šiam žmogui, tiek ir Sąmoningumo erdvei, kuri ateina ir įsitvirtina per mokinius.
Šiomis dienomis, kai atsirado nepalankių išorės veiksnių ir prieštarų, galime pasitikrinti, ar tinkamai meditavome, dirbome su savimi. Ar galime išlaikyti pusiausvyrą ir aiškų žvilgsnį į save ir pasaulį? Ar mūsų meditavimas turėjo poveikį mūsų pasaulėjautai? Ar sugebėjome pratybas išplėsti už meditavimo salės ribų?