Perskaičiau ir pabaigoje šiek tiek pakalbėjau apie vieną esmingiausių Dhammos (budistinių) sutrų. Ši trumpa sutra yra viena nuostabiausių suvokimo įrankių, užrašytą Budos mokinių. Šerdies Sutra padeda išeiti iš dvilypio/daugialypio pasaulio miglų į Vienovės aiškumą ir paprastumą. Dažnai nelabai teisingai verčiama Širdies sutra. Jos pavadinimas – Prajñāpāramitā-hridaya-sūtra.
Ištrauka iš Fiodoro Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“.
Jau sveikdamas jis prisiminė sapnus, kai dar gulėjo karštinėje ir kliedesyje. Jam rodėsi sergant, kad visas pasaulis pasmerktas kaip auka kažkokiam siaubingam, negirdėtam ir nematytam marui, plintančiam iš Azijos gelmių į Europą. Visi turėjo žūti, išskyrus keletą, labai nedaugelį išrinktųjų. Atsirado kažkokie nauji sukėlėjai, mikroskopinės būtybės, įsiskverbusios į žmonių kūnus. Tačiau šios būtybės buvo dvasios, apdovanotos protu ir valia. Žmonės, kurie juos priėmė į save, iškart tapo apsėsti ir išprotėję.
I skyrius:
Poriniai posmai (Yamakavaggo)
1. Dhammas lemia protas; protas jų valdovas, proto jos sukurtos. Kas kalba ir veikia iš netyro proto, tą nuolat kančia lydi – kaip ratai vadelėtoją.
2. Dhammas lemia protas; protas jų valdovas, proto jos sukurtos. Kas kalba ir veikia iš tyro proto, tą nuolat lydi laimė – tarsi neatsiliekantis šešėlis.
Meilės palaima. Kreipimasis į brolius
Mieli broliai, padarykite tai savo pačių labui: suabejokite gyvenimu, kurį gyvenate ir kuris atrodo toks svarbus; supraskite, kad visi jūsų įsivaizduojami milijonų žmonių gyvenimo tvarkymo planai, jau nekalbant apie asmeninę šlovę, turtus ir pan., yra tik niekingos ir apgailėtinos smulkmenos, lyginant su siela, kurią atpažįstate savyje tą trumpą akimirką tarp gimimo ir mirties (…) Gyvenkite tik ta meile ir tai meilei, kurion esate kviečiami, ir tada pajusite, kad visas tas gėris, apie kurį galite tik svajoti, pasidaugins jums ir visiems žmonėms nesuskaičiuojamą daugybę kartų./ Levas Tolstojus
Mieli broliai, ypač tie, kurie dabar pas mus kovoja už vienokią ar kitokią niekam nereikalingą valstybės santvarką. Tau, mielas broli, nesvarbu kas toks būtum – caras, ministras, darbininkas, valstietis, – tau reikia vieno: nugyventi tą nenusakomai trumpą gyvenimo akimirką taip, kaip to nori tas, kas atsiuntė tave į gyvenimą.
Narajano įžanga
Kartą vienoj Palangos kavinėj radau Juozo Erlicko raštų tomelį. Pavarčiau. Pagalvojau, kad visai tiktų ir jogams bei visokiems dvasios ieškovams paskaityti. Ėmiausi užsirašinėti ant servetėlių tas šviesias mintis. Kai ką iškraipiau, ne taip užrašiau, kaip toj Knygoj buvo parašyta. Matyt, ranka jau rašyt atpratus. Čia tau ne klaviatūrą minkyt. Ir šiaip… Juk be priežasties daug kas įvyksta. Turim teisę klyst. Jogai žino. Štai ką užrašiau:
Dao, išsakytas žodžiais, nebebūtų begalinis Dao. Ištartas vardas nebebūtų begalinis vardas. Nebuvimas yra dangaus ir žemės pradžių pradžia, buvimas – visko esamo ištakos. Taigi, nebuvime įžvelgiamos mįslingos Dao gelmės, o buvime – jo pavidalai. Ir nebuvimas, ir buvimas, – abu jie kilę iš to paties, bet jų vardai skirtingi; abu yra vadinami slėpiningais. Iš slėpiningų jie patys slapčiausi – vartai į visas gelmes.
Mūsų yra trys: Poetas, Buhalteris ir Liudytojas. Pirmieji du dažnai siekia vidinio Guru vaidmens, iškviesdami nemažą proto sumaištį. Medituojančiam naudinga tik stebėti juos kaip mažus vaikus, su šypsena, ir likti su Liudytoju. O argi yra pasirinkimas?/ Ra Hari
Nerimtai apie rimtus dalykus
Iš tiesų mūsų yra daugiau. Visa puiki draugija “vidinių aš”. Yra ir vidinis Mokytojas ir vidinis „naminis gyvūnėlis“ (galima pasirinkti pagal skonį – kačiukas, šuniukas, peliukas ir .t.t.), vidinis vaikas, vidinė moteris (vyras). Be Buhalterio dar yra ir Savininkas, Direktorius, bendrai tariant yra toks Verslininkas (kuris per galvą verčiasi dėl vieno ar kito)… Geriau įsižiūrėjus, tai beveik šventoji trejybė – Savininkas-Direktorius-Buhalteris=Verslininkas. Jų daug ir jie labai matomi. Ką čia daugiau ir pasakysi, visi nori jais būt….
Yogi.lt gyvuoja nuo 2008 metų. Tai vienas pirmųjų dalykų, paskelbtų šiame puslapyje. Vakar išgirdau, jog Lietuvoje dabar yra 200 000 iš esmės beglobių senukų, kurie jau neišeina iš namų. Jiems reikalinga pagalba, bet ne vien pinigais. Juk kažkas mūsų visuomenėje ne taip, jei senukai lieka vieniši. Kur jų vaikai, kur anūkai? Neturiu paruoštų atsakymų į šį klausimą. Pasirūpinkime bent jau savo tėvais ir seneliais, kad jie neliktų vieniši ir palikti gyvenimo saulėlydyje. Apie kokį dvasingumą galima iš viso kalbėti, jei nerandame bent kruopelės šilumos artimiausiems žmonėms? Dar kartą pagalvokime apie tai.