Tibeto budizmas: šamathos pratybos

sdr Šamatha – Tibeto budistinių meditavimų būdas, kurio tikslas yra nuraminti proto, mentos veiklą ir pasiekti skaidrų sąmoningumą.

Šitaip dirbant su savo dėmesiu, galima pasiekti tokį pasaulėvaizdį, kuris nebūtų sudarytas iš dalių, t.y., būtų vientisas ir nepavaldus priešybių įtakai (myliu – nemyliu, patinka – nepatinka ir pan.). Taip pasaulėjauta tampa dvasine pasaulėvyda. Jogas mato pasaulį savyje ir save pasaulyje be iškraipymų. Užgimsta pradžnia – tyras žinojimas apie dharmos prigimtį bei suvokimas, kas praeina, o kas amžina. Kas Esu, o kas nesu.

Skaityti toliau

Dešimt dalykų, kuriuos būtina žinoti

https://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2009/11/budha_face.jpgPateikiame dar vieną dalį Budistinių raštų rinkinio, kurį paliko pasauliui Dvagpo Lchardže, tiesioginis didžiojo jogo ir šventojo Milarepos (1052-1135 m.) sekėjas ir mokinys. Iš veikalo, pavadinto „Brangenybių rožinis“. Tekstas buvo perrašytas iš rankraščio, kuris priklausė keliaujančiam jogui, ėjusiam per Gangtoką ir Sikkimą. Šis keletą dienų viešėjo pas vertėją, leisdamas jam persirašyti knygą.

Skaityti toliau

Šri Juktešvaras: Šventasis Mokslas

   Ištraukos iš Paramhansos Joganandos mokytojo šri Juktešvaro knygos „Šventasis mokslas“. Geroji žinia pagal šri Juktešvarą - tamsioji Kali Juga seniai baigėsi, gyvename kylančioje Dvapara Jugoje. Įstabaus gilumo knyga. Parašyta senuoju būdu – nedaugiažodžiaujant, o pateikiant išmintį trumpai. Tai gali tapti siūlo galu išsivaduojant iš proto susikurtų apribojimų ir sąvokų.

Dėl Geležies amžiaus – Kali Jugos – pabaigos. Pasak Šri Juktešvaro, tai žiniuonių (panditų) klaida, atkartojama nuo 16 amžiaus, jog Kali juga trunka taip ilgai (400 000 Kali jugos metų – ištisa begalybė žmogui). Šri Juktešvaras, pasiremdamas astrologiniu žinojimu, pateikia kitokius laikotarpius, kuri iš esmės sutampa ir su taip vadinamos „vakarietiškos“ astrologijos žiniomis.

Skaityti toliau

Meditavimo galia sunkiais laikais (papildyta)

lanka4 Šiomis dienomis, kai atsirado nepalankių išorės veiksnių ir prieštarų, galime pasitikrinti, ar tinkamai meditavome, dirbome su savimi. Ar galime išlaikyti pusiausvyrą ir aiškų žvilgsnį į save ir pasaulį? Ar mūsų meditavimas turėjo poveikį mūsų pasaulėjautai? Ar sugebėjome pratybas išplėsti už meditavimo salės ribų?

Skaityti toliau

Kaip atskirti aiškiagirdystę nuo haliucinacijų?

Narajanas7_n Klausimas: Kaip atskirti aiškiagirdystę, aiškiaregystę nuo visokių haliucinacijų?

Atsakymas: Ramiai, klausyt, žiūrėt, stebėt. Nepult nei tikėt, nei netikėt. Nei džiaugtis dėl to, nei piktintis. Po kurio laiko ryškės ir paaiškės atsakymas. Tuo paaiškėjusiu atsakymu vėl švelniai abejot, bet neatmest ir kartu nepriimt, kaip galutinės išvados. Tikrint ir vėl tikrint. Aiškiagirdystė turi pasitvirtinti šiame gyvenime, turi jam atliept. Tad dera įsiminti. Vėl stebėti. Toks kelias.

Skaityti toliau

Gurdžijevas apie laisvą valią ir Narajano pastabos paraštėse

piramide_Indija „Laisva valia yra tikrojo „aš“, tokio žmogaus, kurį vadiname meistru, veikimas. Kas turi šeimininką, turi laisvą valią. Tas, kuris neturi šeimininko, neturi laisvos valios. Tai, kas paprastai vadinama valia, yra tam tikra darna tarp noro ir nenoro. Pavyzdžiui, protas kažko nori, bet jausmas to nenori; jei protas pasirodo stipresnis už jausmus, žmogus paklūsta protui; kitaip jis paklus savo jausmams. Tai ir vadinama paprasto žmogaus „laisva valia“. Paprastą žmogų valdo tai protas, tai jausmas, arba kūnas. Labai dažnai jis paklūsta įsakymams, sklindantiems iš automatinio aparato; tūkstantį kartų dažniau jo elgesį nukreipia lytinis potraukis.

Skaityti toliau

Išminčių sakymai 79

Tailandas11 Tavasis protas be sąvokinių minčių – suvokimo ir tuštumos vienovė – yra proto ramybė.

Padmasambhava. Krikštolinė tobulų pratybų girlianda.

*

Tiesą sakant, didžioji dauguma žmonių netrokšta jokio žinojimo; šie žmonės atsisako savo dalies ir net nepasiima to žinojimo, kuris jiems tenka bendrame paskirstyme kasdienio gyvenimo reikmėms. Tai ypač akivaizdu masinės beprotybės laikais, kaip karai, revoliucijos ir panašiai, kai atrodo, kad žmonės praranda net ir tą mažą dalelę sveikos nuovokos, kurią turėjo, ir virsta tobulais automatais, pasiduodančiais didžiulėmis masėmis visiškam sunaikinimui, t.y. prarasdami net savisaugos instinktą. Dėl to didžiulis žinojimo kiekis lieka, taip sakant, nepareikalautas ir gali būti paskirstytas tiems, kurie supranta jo vertę.

Georgijus Gurdžijevas. Iš Petro Uspenskio knygos „Stebuklingo beieškant“

*

Skaityti toliau

Išminčių sakymai 78

spiti22 Be Savęs pažinimo negali būti jokios tvarios darnos (dorovės-sarmatos). Be Savęs pažinimo – tik vaizduotės mirgėjimas (svarstymai apie gėrį ir blogį) bei prievarta vienas kito atžvilgiu (nuoširdžiai tikint tais religiniais, patriotiniais ar moraliniais sapnais).

RG Narajanas

*

Saugokitės pusinės tiesos.

Kibalionas

*

Skaityti toliau