Budizmo mokymuose yra atliekami esminiai apmąstymai, kurie ne tik suteikia deramą kryptį dvasiniam keliui, bet ir duoda didelę naudą kasdieniame gyvenime, skatina laimę ir gerą savijautą. Šie apmąstymai įvardijami kaip Keturios minčių kryptys, kreipiančios protą į Dharmą (Mokymą). Mintys apie brangų žmogaus gimimą
Žyma: joga
Keturios Kilniosios tiesos: kaip išsivaduoti iš kančių ir rasti tikrąją laimę
Keturios Kilniosios tiesos įprastai laikomos pirmaisiais mokymais, kuriuos Buda pateikė pasiekęs nušvitimo, išsivadavimo ir suvokimo būseną. Jos yra budistinio kelio esmė. Budos mokyme apie Keturias Kilniąsias tiesas nuosekliai aiškinama, kodėl kenčiame ir kaip galime rasti ramybę ir laimę. Todėl kartais jos lyginamos su gydytoju, nustatančiu ligą ir skiriančiu gydymą. Pirmoji […]
Keturi raktai į laimę: kas yra tie keturi nemirtingieji? (papildyta)
Visi žmonės nori ir siekia laimės. Dažniausiai žmogaus laimė, kaip ir jo protas bei jausmai, permaininga, būsenos keičia viena kitą. Šiandien jautiesi laimingas, o vakar galbūt liūdėjai. Tokia „laimė“ labai priklausoma nuo žmogaus norų, jausmų ir lūkesčių. Ar gali būti kitaip?
Kaip negalvoti apie baltąjį lokį?
Gyvenime neišvengiamai susiduriame su sudėtingomis aplinkybėmis, jausmais ir išgyvenimais, bet, deja, ne visada žinome, kaip su jais susidoroti. Todėl, norėdami apsisaugoti nuo jausmų sukeliamo skausmo, dažnai slopiname nemalonias ir nerimą keliančias mintis, bandydami nuo jų išsivaduoti. Tačiau ar šis būdas veiksmingas?
Jogo kelias. Budistiniai mokymai.
Kaip jau supratome, samsaros šaknis yra mūsų pačių „aš“ samprata ir mūsų įprotis prie jos prisirišti, tapatintis su savo „ego“. Pagrindinė tokio prisirišimo prie šios sąvokos atrama yra skvarmų visuma (skandha), tai yra medžiaginis kūnas. Kai kūnas patiria įvairius pojūčius, tam tikrus reiškinius vertiname kaip „malonius“ ir pradedame jiems jausti […]
Tibeto budizmas: šamathos pratybos
Šamatha – Tibeto budistinių meditavimų būdas, kurio tikslas yra nuraminti proto, mentos veiklą ir pasiekti skaidrų sąmoningumą. Šitaip dirbant su savo dėmesiu, galima pasiekti tokį pasaulėvaizdį, kuris nebūtų sudarytas iš dalių, t.y., būtų vientisas ir nepavaldus priešybių įtakai (myliu – nemyliu, patinka – nepatinka ir pan.). Taip pasaulėjauta tampa dvasine […]
Šri Juktešvaras: Šventasis Mokslas
Ištraukos iš Paramhansos Joganandos mokytojo šri Juktešvaro knygos „Šventasis mokslas”. Geroji žinia pagal šri Juktešvarą – tamsioji Kali Juga seniai baigėsi, gyvename kylančioje Dvapara Jugoje. Įstabaus gilumo knyga. Parašyta senuoju būdu – nedaugiažodžiaujant, o pateikiant išmintį trumpai. Tai gali tapti siūlo galu išsivaduojant iš proto susikurtų apribojimų ir sąvokų. Dėl Geležies […]
Kaip atskirti aiškiagirdystę nuo haliucinacijų?
Klausimas: Kaip atskirti aiškiagirdystę, aiškiaregystę nuo visokių haliucinacijų? Atsakymas: Ramiai, klausyt, žiūrėt, stebėt. Nepult nei tikėt, nei netikėt. Nei džiaugtis dėl to, nei piktintis. Po kurio laiko ryškės ir paaiškės atsakymas. Tuo paaiškėjusiu atsakymu vėl švelniai abejot, bet neatmest ir kartu nepriimt, kaip galutinės išvados. Tikrint ir vėl tikrint. Aiškiagirdystė […]