Esminis visų mokymų dalykas – tai suprasti tuštumos ir atjautos vienovę, vadinamą kartais „tuštuma, kurios ašyje – atjauta“. Kai tik jūs suvokiate šį svarbiausią dalyką, nušvitimą galima pasiekti ir be didelių žinių. Bet, nesuvokus šios vienovės, galima daug mokytis, mokėti išdėstyti visus mokymus, rašyti daug knygų – ir to bus […]
Žyma: joga
ŠVENTKLAJŪNA2026: PIETŲ INDIJOS ŠVENTIEJI KALNAI IR GALIOS VIETOS
PIETŲ INDIJOS ŠVENTIEJI KALNAI IR GALIOS VIETOS ŠVENTKLAJŪNA 2026 Dvasinės kelionės. Ten, kur patenka ne visi… Laikas: 2026 vasaris-kovas Trukmė: 3 savaitės Šventklajūna kviečia į kelią. Kelias veda į Indijos pietus. Kalnai juk ne vien Himalajuose. Bus daug agnos, stiprių dvasinių vietų ir patirčių, o taip pat – šilumos bei […]
Svamis Ramajanda „Krija joga”
Štai ir vėl sugrįžau prie savo pirmosios jogos knygos, kurią perskaičiau jau taip tolimais 1989 ar 1990 metais. Peržiūrėjau, atlietuvinau vertimą. Pats vertimas bųvo atliktas dar 2008 metais. O pati knyga išleista 1914 metais. Ji puiki savo paprastume ir pradedantiesiems labai tiktų. Ir ne tik pradedantiesiems, juk mes visi kiekvieną […]
Apie ką galvoti kasdien, kad pasiektumėte vidinę gerovę?
Budizmo mokymuose yra atliekami esminiai apmąstymai, kurie ne tik suteikia deramą kryptį dvasiniam keliui, bet ir duoda didelę naudą kasdieniame gyvenime, skatina laimę ir gerą savijautą. Šie apmąstymai įvardijami kaip Keturios minčių kryptys, kreipiančios protą į Dharmą (Mokymą). Mintys apie brangų žmogaus gimimą
Keturios Kilniosios tiesos: kaip išsivaduoti iš kančių ir rasti tikrąją laimę
Keturios Kilniosios tiesos įprastai laikomos pirmaisiais mokymais, kuriuos Buda pateikė pasiekęs nušvitimo, išsivadavimo ir suvokimo būseną. Jos yra budistinio kelio esmė. Budos mokyme apie Keturias Kilniąsias tiesas nuosekliai aiškinama, kodėl kenčiame ir kaip galime rasti ramybę ir laimę. Todėl kartais jos lyginamos su gydytoju, nustatančiu ligą ir skiriančiu gydymą. Pirmoji […]
Keturi raktai į laimę: kas yra tie keturi nemirtingieji? (papildyta)
Visi žmonės nori ir siekia laimės. Dažniausiai žmogaus laimė, kaip ir jo protas bei jausmai, permaininga, būsenos keičia viena kitą. Šiandien jautiesi laimingas, o vakar galbūt liūdėjai. Tokia „laimė“ labai priklausoma nuo žmogaus norų, jausmų ir lūkesčių. Ar gali būti kitaip?
Kaip negalvoti apie baltąjį lokį?
Gyvenime neišvengiamai susiduriame su sudėtingomis aplinkybėmis, jausmais ir išgyvenimais, bet, deja, ne visada žinome, kaip su jais susidoroti. Todėl, norėdami apsisaugoti nuo jausmų sukeliamo skausmo, dažnai slopiname nemalonias ir nerimą keliančias mintis, bandydami nuo jų išsivaduoti. Tačiau ar šis būdas veiksmingas?
Jogo kelias. Budistiniai mokymai.
Kaip jau supratome, samsaros šaknis yra mūsų pačių „aš“ samprata ir mūsų įprotis prie jos prisirišti, tapatintis su savo „ego“. Pagrindinė tokio prisirišimo prie šios sąvokos atrama yra skvarmų visuma (skandha), tai yra medžiaginis kūnas. Kai kūnas patiria įvairius pojūčius, tam tikrus reiškinius vertiname kaip „malonius“ ir pradedame jiems jausti […]







