Indijos Himalajai: Ladako slėnis – Zanskaro slėnis – Lahulio slėnis – Kullu slėnis – Mandis
Laikas – 2023 metų rugsėjo 15 – spalio 07 d.d.
Indijos Himalajai: Ladako slėnis – Zanskaro slėnis – Lahulio slėnis – Kullu slėnis – Mandis
Laikas – 2023 metų rugsėjo 15 – spalio 07 d.d.
Nėra aukštesnės išminties už protą, esantį dabarties akimirkoje. Galimybė apsijungti su savo vidine, savaiminga išmintimi mums suteikiama visuose patirties lygmenyse. Nepriklausomai nuo to, ar pasireiškia mūsų teigiamos ar neigiamos savybės, ar jaučiame trauką ar priešiškumą kitoms gyvoms būtybėms, būtina visada išlikti stebinčiu dalyviu. Kai visą savo dėmesį nukreipiame tiesiai į pojūtį/jausmą, pavyzdžiui, į pyktį – nesvarbu, kur ir kaip tai įvyktų – pyktyje nerasime jokio užpildo, nerasime bent kažko iš tikrųjų gyvuojančio. Tada mūsų pyktis iškyla prieš mus kaip mėnulio atspindys vandens paviršiuje – jis aiškiai pasireiškia, bet neturi tikros savarankiškos gyvasties. Tai ne kas kita, kaip proto šviesnešės agnos, kylančios iš išmintingo tuštumos sąmoningumo, pasireiškimas.
Šio požiūrio esmė yra panaudoti visus kasdienio patyrimo įvykius po meditavimo būsenos laikotarpiu mūsų pratybų tobulinimui – nuo vidinių proto vyksmų iki išorinio pasaulio apraiškų priėmimo, kurias suvokiame veikiant šešioms juslinio supratimo sąrangoms. Tiesą sakant, pratybų tobulinimas yra visų be išimties perkeitimo būdų tikslas. Tačiau tai tampa akivaizdžiausiu dalyku naudojant šį būdą, kuris yra susijęs su savęs perkeitimu miego ir mirties metu. Šį būdą taikome įvykiams, patiriamiems miego ir mirties metu, naudodamiesi įgimtu proto šviesumo siekimu.
Užmaršus pasaulietiškumas sukelia kančią, prisiminkite, kas Esate dabar ir visados.
RG Narajanas
*
Kas randasi savo ašyje visada ramus. Tokiam žmogui, niekas nebus pilka kasdienybė, niekas nebus didinga: viskas tampa nuostabiu, giliu ir šventu slėpiniu – viskas! Ką jis bedarytų, viskas jam įdomu, niekas neatrodo įprastai. Žmogus nepasakys: tai yra kasdieniška, o tai yra didinga. Iš tiesų, nieko negalima laikyti didingu ir nieko negalima laikyti mažu ir kasdienišku. Žmogaus prisilietimas yra esminis dalykas. Save suvokęs žmogus, esantis pusiausvyroje, viską paverčia kitokiu. Pats jo prisilietimas tampa didingas.
Ošo. Vidžnana Bairava Tantra.
*
Štai rankose dar kartą laikau nedvilypio – vienovės mokymo knygą ESU – tikrai galingą suvokimo įrankį (ištraukos iš garsiosios knygos I am That). Išėjo mažas, bet naujas leidimas, vėl labai miela ir jauki knyga, kurią gera paimti į rankas. Tiražas labai nedidelis, kaip dažnai pasitaiko su tokio pobūdžio knygomis, tačiau kam reikia, tas ir gaus. Praeitas leidimas greitai baigėsi. Šį kiek pagerinom, išėjo su geresniu įrišimu ir kiek didesnė knyga. TAD KVIEČIU JUS KREIPTIS DĖL ŠIOS KNYGOS (UŽ PAAUKOJIMĄ). Pasinaudokite gera proga.
Visi nesuskaičiuojami samsaros ir nirvanos reiškiniai yra tarsi magiškos regimybės. Visoje Visatoje negalima rasti nieko, kas iš tikrųjų savarankiškai gyvuotų. Nebuvo karaliaus, kuris karaliavo amžinai; negimė nė vienas padaras, kuris nebūtų kažkada numiręs; niekada nesusirinko minia, kuri po kurio laiko neišsiskirstytų. Visa gyvata samsaroje yra tarsi dramatiška pjesė, kurioje aktoriai vaidina arba karingumą, arba aistrą, arba mirtį. Viskas kaip sapnas, kuris kartais gali džiuginti, o kartais virsti siaubu.
Dilgo Khyentse, Patrulio Rinpočės rašinio „Apšviestųjų širdies lobis“ paaiškinimai
Kai protas yra susijaudinęs, mums gali lengvai atrodyti, kad girdime dvasių balsus ir pokalbius. Užuot įsivaizduodami (fantazuodami), kad įgavome galimybę bendrauti su anapusinėmis jėgomis, turime pripažinti šias apraiškas kaip mūsų pačių sąvokų sudėtingėjimo (konceptualių komplikacijų) pasekmes. Vienoje tantrinėje knygoje sakoma: Sąvokų sudėtingėjimas ir yra demonai.