Tibeto budizmas: šamathos pratybos

sdr Šamatha – Tibeto budistinių meditavimų būdas, kurio tikslas yra nuraminti proto, mentos veiklą ir pasiekti skaidrų sąmoningumą.

Šitaip dirbant su savo dėmesiu, galima pasiekti tokį pasaulėvaizdį, kuris nebūtų sudarytas iš dalių, t.y., būtų vientisas ir nepavaldus priešybių įtakai (myliu – nemyliu, patinka – nepatinka ir pan.). Taip pasaulėjauta tampa dvasine pasaulėvyda. Jogas mato pasaulį savyje ir save pasaulyje be iškraipymų. Užgimsta pradžnia – tyras žinojimas apie dharmos prigimtį bei suvokimas, kas praeina, o kas amžina. Kas Esu, o kas nesu.

Skaityti toliau

H.I.Chanas: Abstraktus garsas

inayat khan   Nesusietą (abstraktų) garsą sufijai vadina Saut-e Sarmad; jo kupina visa erdvė. Šio garso virpesiai per daug subtilūs, kad būtų girdimi ar regimi medžiagiškomis ausimis ir akimis, nes akims sunku įžiūrėti net eterinių virpesių pavidalus bei spalvas išoriniame plane. Tai, ką Mahometas girdėjo Ghar-e Hira oloje, giliai nugrimzdęs į savo dievišką visybę, ir buvo šis Saut-e Sarmad, abstraktaus plano garsas. Koranas šį garsą įvardija kaip „Būk! Ir viskas tapo.“ Mozė tą patį garsą girdėjo ant Sinajaus kalno, kai bendravo su Viešpačiu; tą patį žodį girdėjo ir Kristus dykumoje, kai susiliejo su savo Dievišku Tėvu. Šiva taip pat girdėjo tą patį Anahad(t) Nada savo sammadhi būsenos metu Himalajų oloje.

Skaityti toliau

Šri Juktešvaras: Šventasis Mokslas

   Ištraukos iš Paramhansos Joganandos mokytojo šri Juktešvaro knygos „Šventasis mokslas“. Geroji žinia pagal šri Juktešvarą - tamsioji Kali Juga seniai baigėsi, gyvename kylančioje Dvapara Jugoje. Įstabaus gilumo knyga. Parašyta senuoju būdu – nedaugiažodžiaujant, o pateikiant išmintį trumpai. Tai gali tapti siūlo galu išsivaduojant iš proto susikurtų apribojimų ir sąvokų.

Dėl Geležies amžiaus – Kali Jugos – pabaigos. Pasak Šri Juktešvaro, tai žiniuonių (panditų) klaida, atkartojama nuo 16 amžiaus, jog Kali juga trunka taip ilgai (400 000 Kali jugos metų – ištisa begalybė žmogui). Šri Juktešvaras, pasiremdamas astrologiniu žinojimu, pateikia kitokius laikotarpius, kuri iš esmės sutampa ir su taip vadinamos „vakarietiškos“ astrologijos žiniomis.

Skaityti toliau

Apie visų reiškinių tolygumą

cof

Nežinojimo sąlygoti laimė ir kančia yra ne kas kita, kaip vaiduokliai.

Ir nors palankios ir nepalankios priežastys ir pasekmės kyla atskirai viena nuo kitos,

pagal savo prigimtį jos lieka negimstančiomis, o jų esmė neleidžia jokių pokyčių ar perkeitimų.

Nedvejokite, nuspręskite patys sau, kad būtent taip ir yra, nuspręskite dabar!

Skaityti toliau

Rinpočės patarimai medituotojams

sdr Nėra aukštesnės išminties už protą, esantį dabarties akimirkoje. Galimybė apsijungti su savo vidine, savaiminga išmintimi mums suteikiama visuose patirties lygmenyse. Nepriklausomai nuo to, ar pasireiškia mūsų teigiamos ar neigiamos savybės, ar jaučiame trauką ar priešiškumą kitoms gyvoms būtybėms, būtina visada išlikti stebinčiu dalyviu. Kai visą savo dėmesį nukreipiame tiesiai į pojūtį/jausmą, pavyzdžiui, į pyktį – nesvarbu, kur ir kaip tai įvyktų – pyktyje nerasime jokio užpildo, nerasime bent kažko iš tikrųjų gyvuojančio. Tada mūsų pyktis iškyla prieš mus kaip mėnulio atspindys vandens paviršiuje – jis aiškiai pasireiškia, bet neturi tikros savarankiškos gyvasties. Tai ne kas kita, kaip proto šviesnešės agnos, kylančios iš išmintingo tuštumos sąmoningumo, pasireiškimas.

Skaityti toliau

Išbaigtas išsivadavimas

cof Išbaigtas išsivadavimas įvyksta, kai aistringas potraukis palaipsniui visiškai paleidžiamas, kuomet vėl ir vėl trumpomis atkarpomis vis nukreipiame į jį savo dėmesį. Pirmą akimirką, kai atsiranda aistringas potraukis, mes iš karto nukreipiame savo dėmesį tiesiai į jį, ir jis savaimingai išsilaisvina. Kitą akimirką vėl nukreipiame savo dėmesį tiesiai į norą ir jis vėl išsilaisvina, tačiau šį kartą paleidimas yra pilnesnis. Mes ir toliau akimirką po akimirkos nukreipiame savo dėmesį tiesiai į aistringą potraukį ir kiekvieną kartą paleidimas tampa vis pilnesnis.

Skaityti toliau

Mirties baimės perkeitimas, 6 dalis

bsh Šio požiūrio esmė yra panaudoti visus kasdienio patyrimo įvykius po meditavimo būsenos laikotarpiu mūsų pratybų tobulinimui – nuo vidinių proto vyksmų iki išorinio pasaulio apraiškų priėmimo, kurias suvokiame veikiant šešioms juslinio supratimo sąrangoms. Tiesą sakant, pratybų tobulinimas yra visų be išimties perkeitimo būdų tikslas. Tačiau tai tampa akivaizdžiausiu dalyku naudojant šį būdą, kuris yra susijęs su savęs perkeitimu miego ir mirties metu. Šį būdą taikome įvykiams, patiriamiems miego ir mirties metu, naudodamiesi įgimtu proto šviesumo siekimu.

Skaityti toliau

Meistro patarimai meditavimo pratyboms

Dakpo Tashi Neužtenka to, kad meditavimo pratybos užgimė, reikia išlaikyti jas tobulomis. Jei nepalaikysite jų atsiradus meditavimo išgyvenimams, arba liksite paprastu žmogumi, arba patirsite įtampą kitokiose sampratų surinkimo pratybose, skirtose kaupimui ir apsivalymui. Tai būtų nukrypimas nuo tikrosios esmės, tarsi karalius elgtųsi kaip jo pavaldiniai arba liūtas prisijungtų prie šunų gaujos.

Skaityti toliau