Motina: „Maldos ir meditavimai“ (4)

motina Tai buvo pirmoji Mirros Alfassos kelionė į Indiją, į kurią ji išsiruošė kartu su savo vyru. Namuose jie paliko tuo metu dar nedidelį savo sūnų. Tada jai buvo 36 metai. Ši kelionė virto dviem skirtingais patyrimais: viena nuotaikinga ir įdomi 3-jų savaičių kelionė laivu ir traukiniais į Pondičerį, o kita – gyvenimą keičianti savęs atradimo, nušvitimo kelionė ir reikšmingas susitikimas su Šri Aurobindo. Motina, tada dar Mirra Alfassa, atvyko į Pondičerio traukinių stotį ankstyvą kovo 29 dienos rytą. Besiartindama prie miesto, Motina išvydo Šviesos stulpą, ir toji šviesa tik stiprėjo, tapdama dar galingesne, kai Motina įžengė į patį miestą. Ji susitiko su Šri Aurobindu jo Ašrame, atpažindama jame savo Guru ar Krišną, kurį matydavo savo sapnuose. Vėliau vykusiuose susitikimuose ji patyrė visišką proto nurimimą, laisvą nuo visų minčių…

Skaityti toliau

Uždraustasis Tolstojus

Levas TolstojusMeilės palaima. Kreipimasis į brolius

Mieli broliai, padarykite tai savo pačių labui: suabejokite gyvenimu, kurį gyvenate ir kuris atrodo toks svarbus; supraskite, kad visi jūsų įsivaizduojami milijonų žmonių gyvenimo tvarkymo planai, jau nekalbant apie asmeninę šlovę, turtus ir pan., yra tik niekingos ir apgailėtinos smulkmenos, lyginant su siela, kurią atpažįstate savyje tą trumpą akimirką tarp gimimo ir mirties (…) Gyvenkite tik ta meile ir tai meilei, kurion esate kviečiami, ir tada pajusite, kad visas tas gėris, apie kurį galite tik svajoti, pasidaugins jums ir visiems žmonėms nesuskaičiuojamą daugybę kartų./ Levas Tolstojus

Mieli broliai, ypač tie, kurie dabar pas mus kovoja už vienokią ar kitokią niekam nereikalingą valstybės santvarką. Tau, mielas broli, nesvarbu kas toks būtum – caras, ministras, darbininkas, valstietis, – tau reikia vieno: nugyventi tą nenusakomai trumpą gyvenimo akimirką taip, kaip to nori tas, kas atsiuntė tave į gyvenimą.

Skaityti toliau

Budos dharmos pasaulėvyda

tenzin_rinpoche Visas mūsų patyrimas, įskaitant ir sapnus, atsiranda iš neišmanymo. Toks pareiškimas Vakaruose skamba bauginančiai, tad pirmiausia reikėtų paaiškinti, ką reiškia neišmanymas. Tibeto kryptis išskiria dvi neišmanymo rūšis: įgimtą neišmanymą ir įgytą neišmanymą. Įgimtas neišmanymas yra samsaros pamatas, nusakantis įprastas būtybes. Šis neišmanymas yra apie tikrąją mūsų prigimtį bei tikrąją pasaulio prigimtį, dėl ko įsiveliame į dvilypio proto regimybes.

Skaityti toliau

G.Gurdžijevas: moralė-sąžinė, gėris-blogis, melas-tiesa

https://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2012/11/georgij_gurdzhiev.jpgDaugelis žmonių sako, kad jiems nesuprantama jūsų mokymo moralinė pusė, – pasakė vienas iš mūsų. – O kiti kalba, jog jūsų mokyme iš viso nėra moralės.

- Žinoma nėra, – pasakė Gurdžijevas. – Žmonės taip mėgsta kalbėti apie moralę. Tačiau moralė – tai tik savitaiga. Žmogui yra būtina sąžinė. Mes nemokome moralės. Mes mokome, kaip atrasti sąžinę. Žmonės nesupranta, kai mes tai sakome. Jie išpyškina, kad mes neturime meilės – tai todėl, kad mes neskatiname silpnumo ir veidmainystės, o, atvirkščiai, nuplėšiame visas kaukes.

Skaityti toliau

Ošo apie religingumą

osho-quotes Yra dvi religingų žmonių ypatos (tipai).

Pirmieji – nesuaugę, jie ieško tėvo pavidalo. Pirmoji ypata – tai nebrandūs žmonės, kurie negali pasikliauti savimi, todėl turi poreikį kokiam nors Dievui. Yra Dievas arba nėra, tai nesvarbu, tačiau jis yra reikalingas. Net jeigu Dievo nėra, nesubrendęs protas jį išgalvoja, todėl kad turi tokį psichologinį poreikį.

Skaityti toliau

Kvietimas: knyga ESU jau yra čia

dav Štai rankose jau laikau nedvilypio – vienovės mokymo knygą ESU – tikrai galingą suvokimo įrankį (ištraukos iš garsiosios knygos I am That). Išėjo labai miela ir jauki knyga, kurią gera paimti į rankas. Tiražas labai nedidelis, kaip dažnai pasitaiko su tokio pobūdžio knygomis, tačiau kam reikia, tas ir gaus. TAD KVIEČIU JUS KREIPTIS DĖL ŠIOS KNYGOS (UŽ PAAUKOJIMĄ). Pasinaudokite gera proga. 

Skaityti toliau

Sun Light: savistaba

tavang Dabartį matyti kur kas sunkiau, nei ateitį./ Verneris Erhardas

Meistrai nurodo karališką kelią į Deiviškumą – savęs pažinimą (savipažinimą). Jie nesako: „Eikite į šventovę, atlikite apeigas“. Šitaip sunku pasiekti vienovę su Deiviškumu. Eikite į save, ištirkite save. Juk Deiviškumas paslėptas jumyse, jis jūsų viduje, jis yra jūsų vidinė esmė. Jūs pats – šventovė, eikite į savo vidų. Jūs – Visata, tyrinėkite save. Ir tą dieną, kai pasieksite laimėjimų tyrinėdami save, Deiviškumas išryškės.

Skaityti toliau