ATMABODHA [arba Savęs pažinimas]
1. Tiems, kurie veržimuisi naikina likimo pėdsakus, ramūs, laisvi nuo aistrų, siekiantys išsilaisvinimo, buvo sudarytas šis „Atmabodha“.
2. Nes [tik] suvokimas, o ne kiti būdai, yra tikras kelias į išsilaisvinimą. Kaip ugnis [būtina] gaminant maistą, [taip] be Žinojimo žmogus negali pasiekti išsilaisvinimo.
Kas yra bodhičita? Gešė Džampa Tinlėjus ją taip apibrėžė: „protas, nukreiptas nesavanaudiškumo būdu į aukščiausią budos būseną“. Buda ir atbudimas yra tos pačios šaknies giminingi žodžiai.
Ištrauka iš neseniai anapilin iškeliavusio Danielio P. Brauno knygos. Šeši žingsniai bodhičitai stiprinti yra šie:
Linczi (kin. 臨済) – čan budizmo mokykla, kurią įkūrė meistras Linji Yixuan (kin. 臨済義玄) Kinijoje Tangų dinastijos laikais 9 amžiuje.
Linczi pamokslus, pokalbius su vienuoliais, kalbas ir poelgių aprašymus jo mokiniai ir pasekėjai kartu surinko rinkinyje Linczi lu – „Lin-czi įrašai“. Pats meistras juokavo, kad „ant didelės lentos jie perrašinėja nereikšmingo, seno žmogaus žodžius“ – kuris, beje, mokė tiesiogiai, o ne per knygų skaitymą.
Net jei kas nors apie mus kalba įžeidžiančiai,
Skelbdamas tai visai Visatai,
Tada su meilės gerumu pagirti jį mainais -
Tai yra bodhisatvos pratybos.
Nešantys suvokimą skelbė: „Visi reiškiniai yra tik menami!“
Ir šiandien jie yra tik regimi miražai -
Tarsi nesąžiningas burtininkas kvailintų žmonių galvas.
Viskas yra regimybės, todėl saugokitės, ypač šiais nuosmukio laikais!
Trys siekiai
Mokytojas Padma pasakė:
- Einantieji Dharmos keliu turi tris siekius.
Perskaičiau ir pabaigoje šiek tiek pakalbėjau apie vieną esmingiausių Dhammos (budistinių) sutrų. Ši trumpa sutra yra viena nuostabiausių suvokimo įrankių, užrašytą Budos mokinių. Šerdies Sutra padeda išeiti iš dvilypio/daugialypio pasaulio miglų į Vienovės aiškumą ir paprastumą. Dažnai nelabai teisingai verčiama Širdies sutra. Jos pavadinimas – Prajñāpāramitā-hridaya-sūtra.
Ištrauka iš Fiodoro Dostojevskio romano „Nusikaltimas ir bausmė“.
Jau sveikdamas jis prisiminė sapnus, kai dar gulėjo karštinėje ir kliedesyje. Jam rodėsi sergant, kad visas pasaulis pasmerktas kaip auka kažkokiam siaubingam, negirdėtam ir nematytam marui, plintančiam iš Azijos gelmių į Europą. Visi turėjo žūti, išskyrus keletą, labai nedaugelį išrinktųjų. Atsirado kažkokie nauji sukėlėjai, mikroskopinės būtybės, įsiskverbusios į žmonių kūnus. Tačiau šios būtybės buvo dvasios, apdovanotos protu ir valia. Žmonės, kurie juos priėmė į save, iškart tapo apsėsti ir išprotėję.