Išbaigtas išsivadavimas įvyksta, kai aistringas potraukis palaipsniui visiškai paleidžiamas, kuomet vėl ir vėl trumpomis atkarpomis vis nukreipiame į jį savo dėmesį. Pirmą akimirką, kai atsiranda aistringas potraukis, mes iš karto nukreipiame savo dėmesį tiesiai į jį, ir jis savaimingai išsilaisvina. Kitą akimirką vėl nukreipiame savo dėmesį tiesiai į norą ir jis vėl išsilaisvina, tačiau šį kartą paleidimas yra pilnesnis. Mes ir toliau akimirką po akimirkos nukreipiame savo dėmesį tiesiai į aistringą potraukį ir kiekvieną kartą paleidimas tampa vis pilnesnis.

Šis paleidimo būdas apima daug trumpų atkarpų. Taikydami šį būdą matome, kad rigpa (grynas sąmoningumas) nėra sąlygota nė vieno iš trijų laikų – praeities, dabarties ar ateities – ir lieka visiškai laisva. Šis vyksmas panašus į darbą su „stebėtoju“ šamatha meditavimo rėmuose. Stebėtojas yra save suvokiantis proto atspindys, kuris dalyvauja meditavime kaip „stebėtojas“. Tačiau kai nukreipiame dėmesį į patį stebėtoją, jis tiesiog išnyksta. Tada jis vėl sugrįžta, mes vėl kreipiame dėmesį į jį ir jis vėl dingsta. Galiausiai stebėtojas dingsta ir negrįžta. Tai yra išbaigtas išsivadavimas.

Apskritai visi šie pamokymai kalba apie proto prigimtį ir kaip į jį nukreipti dėmesį. Išbaigto išsivadavimo būdo atveju labai svarbu vydoti (kontempliuoti) į proto prigimtį, nekuriant sampratų. Kai kalbame apie savęs išlaisvinimą, labai svarbu nesivelti į apmąstymus ir vertybinius svarstymus, pavyzdžiui, neklijuoti vertinimo „gerai“ ar „blogai“. Yra akimirkų, kai reikia įtraukti sampratinį protą arba taikyti analitinius tyrimus, o kartais tokius bandymus reikia nutraukti. Supratimas, kada taikyti vienokį ar kitokį būdą, vadinamas „įgudusiomis priemonėmis“.

Kai atliekame Mahamudros ar Dzogchen meditavimus, labai svarbu visiškai atsiriboti nuo bet kokių sampratinio proto judesių ir tiesiog būti atsipalaidavusioje būsenoje. Naudojant išbaigto išsivadavimo būdą, labai svarbu vydoti proto prigimtį būnant išeitinėje (natūralioje) būsenoje. Viskam, kas kyla proto sraute, leidžiame likti taip, kaip teka.

Išbaigto išsivadavimo pratybos reikalauja pereiti visus kelio tarpsnius ir įvaldyti atitinkamus meditavimo būdus. Todėl šioms pratyboms būtina gauti nukreipiančius pamokymus.

Iš Dzogchen Ponlop Rinpoche „Protas anapus mirties“

–

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.

www.yogi.lt