Daugelis Theravada (Senolių kelio) budizmo vienuolių pasakytų, kad šiais laikais jūs negalite pasiekti pabudimo ir net neįmanoma pasiekti įžengimo į srautą tarpsnio, pirmosios šventumo atkarpos, kad tos dienos jau praėjo. Jie įsitikinę, kad pabudimas yra nutolusi galimybė, todėl net nededa rimtų pastangų, kad suvoktų, jog visa, kas atsiranda, – išnyksta. Šie vienuoliai visą gyvenimą gali skaityti knygas, versti sutras, manydami, kad šiame gyvenime nuskaidrėjimas neįmanomas. Bet kokia tada dharmos prasmė? Ko jaudintis, jei absoliuti tiesa taip toli, o galimybė pabusti tokia mažai tikėtina? Mes tiesiog tampame panašūs į antropologus, sociologus ar filosofus, kurie svarsto ir lygina religijas tarpusavyje.
Žymos archyvas: Budizmas
Apie visų reiškinių tolygumą
Nežinojimo sąlygoti laimė ir kančia yra ne kas kita, kaip vaiduokliai.
Ir nors palankios ir nepalankios priežastys ir pasekmės kyla atskirai viena nuo kitos,
pagal savo prigimtį jos lieka negimstančiomis, o jų esmė neleidžia jokių pokyčių ar perkeitimų.
Nedvejokite, nuspręskite patys sau, kad būtent taip ir yra, nuspręskite dabar!
Rinpočės patarimai medituotojams
Nėra aukštesnės išminties už protą, esantį dabarties akimirkoje. Galimybė apsijungti su savo vidine, savaiminga išmintimi mums suteikiama visuose patirties lygmenyse. Nepriklausomai nuo to, ar pasireiškia mūsų teigiamos ar neigiamos savybės, ar jaučiame trauką ar priešiškumą kitoms gyvoms būtybėms, būtina visada išlikti stebinčiu dalyviu. Kai visą savo dėmesį nukreipiame tiesiai į pojūtį/jausmą, pavyzdžiui, į pyktį – nesvarbu, kur ir kaip tai įvyktų – pyktyje nerasime jokio užpildo, nerasime bent kažko iš tikrųjų gyvuojančio. Tada mūsų pyktis iškyla prieš mus kaip mėnulio atspindys vandens paviršiuje – jis aiškiai pasireiškia, bet neturi tikros savarankiškos gyvasties. Tai ne kas kita, kaip proto šviesnešės agnos, kylančios iš išmintingo tuštumos sąmoningumo, pasireiškimas.
Išbaigtas išsivadavimas
Išbaigtas išsivadavimas įvyksta, kai aistringas potraukis palaipsniui visiškai paleidžiamas, kuomet vėl ir vėl trumpomis atkarpomis vis nukreipiame į jį savo dėmesį. Pirmą akimirką, kai atsiranda aistringas potraukis, mes iš karto nukreipiame savo dėmesį tiesiai į jį, ir jis savaimingai išsilaisvina. Kitą akimirką vėl nukreipiame savo dėmesį tiesiai į norą ir jis vėl išsilaisvina, tačiau šį kartą paleidimas yra pilnesnis. Mes ir toliau akimirką po akimirkos nukreipiame savo dėmesį tiesiai į aistringą potraukį ir kiekvieną kartą paleidimas tampa vis pilnesnis.
Guru Padmasambhavos pamokymai
Tavo prisirišimas ir nepriėmimas yra klydimas, neteisingas mąstymas. Nukirsk jį!
Tikėjimas į „aš“ yra samsaros šaknis ir pagrindas. Išplėšk jį!
Mirties baimės perkeitimas, 6 dalis
Šio požiūrio esmė yra panaudoti visus kasdienio patyrimo įvykius po meditavimo būsenos laikotarpiu mūsų pratybų tobulinimui – nuo vidinių proto vyksmų iki išorinio pasaulio apraiškų priėmimo, kurias suvokiame veikiant šešioms juslinio supratimo sąrangoms. Tiesą sakant, pratybų tobulinimas yra visų be išimties perkeitimo būdų tikslas. Tačiau tai tampa akivaizdžiausiu dalyku naudojant šį būdą, kuris yra susijęs su savęs perkeitimu miego ir mirties metu. Šį būdą taikome įvykiams, patiriamiems miego ir mirties metu, naudodamiesi įgimtu proto šviesumo siekimu.
Meistro patarimai meditavimo pratyboms
0
Neužtenka to, kad meditavimo pratybos užgimė, reikia išlaikyti jas tobulomis. Jei nepalaikysite jų atsiradus meditavimo išgyvenimams, arba liksite paprastu žmogumi, arba patirsite įtampą kitokiose sampratų surinkimo pratybose, skirtose kaupimui ir apsivalymui. Tai būtų nukrypimas nuo tikrosios esmės, tarsi karalius elgtųsi kaip jo pavaldiniai arba liūtas prisijungtų prie šunų gaujos.
Ligų perkeitimas per vienatinio skonio meditavimą, 5 dalis
Budistinės medicinos austuvos (sistemos) požiūriu, ligos ir negalavimai atsiranda dėl atitinkamų priežasčių ir sąlygų. Pagrindinė ligų priežastis yra nežinojimas, nesugebėjimas atpažinti savo prigimtinės būsenos ir tinkamai sąveikauti su galutine tikrove. Kitos priežastys yra jausminė tarša. Negalavimų priežasčių brendimo sąlygos – banguojantys mūsų psichokūniškos agnos judesiai, kurie pažeidžia penkių pradų (elementų), kurie paprastai valdo mūsų kūno veiklą, pusiausvyrą. Kai sutrinka darni agnos (energijos) srautų ir penkių pradų pusiausvyra, kenčiame nuo kūno ligų ir sunkių psichinių būsenų.