Malda ir meditavimas, lyg paukščio du sparnai. Tuo pačiu, malda yra prieinama kiekvienam, ji suprantama ir įprasta. Galbūt, tai seniausios pasaulyje dvasios pratybos. Jos reikšmę žmogaus dvasiniame gyvenime sunku pervertinti.
Čia dešimt patarimų maldos pratyboms:
Mes užsiteršiame patys ir teršiame viską aplink. Didžiausia teršėja yra antroji čakra (Svadhisthana) – ir mes vis iš jos poveikio neišbrendame. Sukame jos agną ir sukame, „vanduo“ tampa purvinas, o mes manome, kad jį valome…
Vidžniana Bhairava Tantra – vienas pagrindinių Kašmyro Šivaizmo šventraščių. Jame aprašyta 112 pratybų skvarmų, kurias įvairių krypčių dvasiniai mokytojai naudoja ir šiandien.
Kašmyro Šivaizmas – viena iš šešių pagrindinių Šivaizmo krypčių, įkurta Guru Vasaguptos maždaug 850 metais. Dar kitaip vadinama Tantriniu Šivaizmu. Vasagupta tiesiog atkūrė tuo metu nuopuolyje buvusią senovinę tradiciją.
Pasak tradicijos, jos šventraščiai buvo papasakoti Paties Viešpaties Šivos. Jis juos papasakojo penkiomis burnomis, kurios simbolizuoja penkias Didžiąsias Galias (energijas-šakti):
Skirta Motinai
Kelionių ir nuotykių šimtmetis praėjo. Net kai žengsime į tolimus žvaigždžių telkinius, apsivilkę skafandrais ir apsiginklavę kompiuteriais, tai nieko nepakeis, nes mes pamatysime, kad esame vis tokie patys: vaikai, bejėgiai mirties akivaizdoje, gyvos būtybės, kurios nėra pernelyg tikros dėl to, kaip ir kodėl gyvena ar kur eina.
Laikas: 2020 m. sausio 11 – vasario 2 dienomis (užtikrintas išvykimas)
Tai pirmoji tokio pobūdžio mūsų kelionė po dvasinį Tailandą. Kviečiame tuos, kurie nenori vien „turistauti“, o siekia giliau pažinti save, susipažinti su įvairiais meditavimo būdais (ankstesnė patirtis nebūtina) bei dvasinėmis pratybomis, trokšta atrasti gyvenimo džiaugsmą ir pažadinti savo vidinį vaiką (besišypsantį budrumą). Medituosime ryte ir vakare, jums padės dvasinis kelionės vadovas Gintaras Narajanas. Kelionės eiga rūpinsis daugiau nei ketverius metus Tailande gyvenusi ir kelionių vadove dirbusi Deimantė. Lankysime įstabias dvasines vietas, pažinsime tajų pasaulėžiūrą bei tikybą, mėgausimės rytietiška virtuve ir masažais bei atrasime kvapą gniaužiantį rojaus kampelį žemėje.
„Mokytojas yra vienas – Pasaulio Siela“ (J.P.Blavatskaja). 
Šias maldas galima kartoti tiek kiekvieną atskirai, pavyzdžiui, asmeninių ar grupinių užsiėmimų pradžioje, prieš ar po meditavimo – būvos, tiek visas kartu – kaip vieningas pratybas, – širdžių nuskaidrinimui, proto apvalymui bei deramo Vidinio Ketinimo dvasinėms pratyboms įtvirtinimui.
Galėtume pasakyti ir šitaip – te nepasirodo tai pernelyg griežta – išgirsti vidinio, šventojo Mokytojo šaukinius yra svarbiausia mūsų pareiga šioje žemėje. Mokytoją galima įsivaizduoti tiek vyriškuoju, tiek moteriškuoju pavidalais, jo Esmė yra už visų pasireiškimų ir pavidalų.
Stebėjimas-liudijimas yra kelias į vidinę laisvę, už proto ir paviršinių jausmų bangavimo, už visų tų myliu-nemyliu, noriu-nenoriu, patinka-nepatinka. Kas yra stebėjimas? Kai daugiau ar mažiau susireikšminęs veikėjas atranda neįsitraukusį į veiksmą, tačiau pastabų žiūrovą savyje. O gal stebėtojas žmoguje atranda pats save. Ir tada tarp stebėtojo ir asmenybės-veikėjo atsiranda erdvė. Stebėtojas – už viso to šurmulio, kurį vadiname „gyvenimu“. Ta mūsų dalis, kuri stebi ir suvokia, yra sąmoningumo grūdas žmogaus-automato būtyje, kurios įprastas protas visiškai nesupranta.
Jei galvosite įprastu būdu, jei žmonių rūpesčius priimsite labai rimtai, vieną kartą imsit manyti, kad pats žmogus yra gyva bėda. Ir tai bus žingsnis klaidinga kryptimi. Rytai žiūri kita kryptimi: pirmiausia, kad jokie rūpesčiai (užsienietiškai problemos – rg) nėra rimti. Tą akimirką, kai jūs pasakote, kad jokie rūpesčiai nėra rimti, 99 nuošimčiai jų numiršta. Jūsų požiūris keičiasi iš esmės. Rytų požiūris teigia – rūpesčiai yra čia, nes jūs tapatinatės su jais. Ir tai yra visų „problemų“ sprendimo raktas.