Stipri Žinia atėjo meditavimo metu, 2022 metų Velykų pagal katalikų apeigas rytą. Meditavimo metu rašymas neįmanomas. Tad išėjęs iš būsenos sėdu „išrašyti“ šios žinios… RG
*
Mitros tikyba – paslaptingas ir išnykęs mistinis mokymas, buvo labai paplitęs Romos imperijoje, ypač tarp kariškių pirmaisiais krikščioniškojo laiko skaičiavimo šimtmečiais, maždaug I – IV amžiais. Tačiau užgimė šis mokymas anksčiau.
Sakoma, kad seniausios išlikusios ir aptiktos Mitros šventyklos įkurtos apytikriai II amžiuje. Didžiuma šios tikybos šventyklų ar apeigų vietų buvo slaptos, pvz., įruoštos olose ar požemiuose. Romos imperijai priklausiusiuose kraštuose (pradedant Sirija ir baigiant Britanija) aptikta daugiau nei 200 Mitros šventyklų, dauguma jų atrasta dabartinėje Italijoje.
Visa gyvena, nėra nieko mirusio, – mirę tik mes patys. Jeigu mes atgytume, nors akimirkai, mes pajustume, kad visa yra gyva, kad visi daiktai gyvena, galvoja, jaučia ir gali kalbėtis su mumis.
Piotras Uspenskis
Dažnai kalbame apie sąmoningumą, tačiau yra sunku jį apibrėžti. Vienareikšmių atsakymų nėra ir būti negali, nes sąmoningumas turi daug lygmenų. Svarbu pabrėžti tai, jog sąmonėjimas, kaip vyksmas, yra įmanomas. Ir tai vienas iš gražiausių šio pasaulio stebuklų, žmogaus sąmonės atsiskleidimas jam pačiam.
Daugelis žmonių sako, kad jiems nesuprantama jūsų mokymo moralinė pusė, – pasakė vienas iš mūsų. – O kiti kalba, jog jūsų mokyme iš viso nėra moralės.
- Žinoma nėra, – pasakė Gurdžijevas. – Žmonės taip mėgsta kalbėti apie moralę. Tačiau moralė – tai tik savitaiga. Žmogui yra būtina sąžinė. Mes nemokome moralės. Mes mokome, kaip atrasti sąžinę. Žmonės nesupranta, kai mes tai sakome. Jie išpyškina, kad mes neturime meilės – tai todėl, kad mes neskatiname silpnumo ir veidmainystės, o, atvirkščiai, nuplėšiame visas kaukes.
Gyvename savo proto atspindžių ir įsivaizdavimų pasaulyje, kurį laikome tikru ir akivaizdžiu. Šiuolaikinis, į medžiaginę būtį paniręs žmogus, patiria daug rūpesčių ir bėdų, kurias vadina „problemomis“, – dažnai varsto gydytojų duris, serga ligomis, kurių nepažino mūsų protėviai, ir pirmiausia – vadinamomis dvasios ligomis. Kokia to kentėjimo priežastis? Galima būtų atsakyti trumpai ir moksliškai. Pagrindinės priežastys yra dvi – psichologinės ir kūniškos (fiziologinės), o taip pat – daug antrinių priežasčių.
Ar gali medis stovėti tvirtai?
Gali, gali gali,
Jei šaknys įaugę į žemę giliai ir nematomos glūdi.
„Mokytojas yra vienas – Pasaulio Siela“ (J.P.Blavatskaja).
Šias maldas galima kartoti tiek kiekvieną atskirai, pavyzdžiui, asmeninių ar grupinių užsiėmimų pradžioje, prieš ar po meditavimo – būvos, tiek visas kartu – kaip vieningas pratybas, – širdžių nuskaidrinimui, proto apvalymui bei deramo Vidinio Ketinimo dvasinėms pratyboms įtvirtinimui.
Galėtume pasakyti ir šitaip – te nepasirodo tai pernelyg griežta – išgirsti vidinio, šventojo Mokytojo šaukinius yra svarbiausia mūsų pareiga šioje žemėje. Mokytoją galima įsivaizduoti tiek vyriškuoju, tiek moteriškuoju pavidalais, jo Esmė yra už visų pasireiškimų ir pavidalų.