Mitros tikyba – paslaptingas ir išnykęs mistinis mokymas, buvo labai paplitęs Romos imperijoje, ypač tarp kariškių pirmaisiais krikščioniškojo laiko skaičiavimo šimtmečiais, maždaug I – IV amžiais. Tačiau užgimė šis mokymas anksčiau.

Sakoma, kad seniausios išlikusios ir aptiktos Mitros šventyklos įkurtos apytikriai II amžiuje. Didžiuma šios tikybos šventyklų ar apeigų vietų buvo slaptos, pvz., įruoštos olose ar požemiuose. Romos imperijai priklausiusiuose kraštuose (pradedant Sirija ir baigiant Britanija) aptikta daugiau nei 200 Mitros šventyklų, dauguma jų atrasta dabartinėje Italijoje.

Buvo sukurta sudėtinga slaptų pašventimų austuva. Pašventimų buvo septyni, juos galėjo gauti tik vyrai. Taip pat Mitros mokymo sekėjai buvo susilaikantys žmonės, labai asketiški, pašventimai gaunami per sunkius išbandymus, kūno skausmą ir ugnį. Yra išlikęs piešinys, kur apsinuoginęs mistas (siekiantis gauti pašventimą) sėdi su užrištomis akimis, o prieš jį stovi žynys su kalaviju. Kiti senovės rašytojai teigia, kad tiesiogiai kraujo nebūdavo praliejama, o tik simboliškai. Jie pasakoja, kad misterijose simboliškai atsispindėdavo žvaigždžių ir planetų judėjimas danguje ir sielų kelionė pro dangaus kūnus. Taip pat simboliu tarnavo septynvartės kopėčios. Septyni vartai susiję su septyniais metalais ir septyniomis dievybėmis.

Iki V amžiaus mitraizmas buvo sunaikintas kylančios krikščionių religijos atstovų, šventyklos – mitreumai – suniokotos.

Čia papasakosiu apie pirmuosius tris Mitros Pašventimus.

Pirmasis Pašventimų lygmuo buvo vadinamas Varnu.

Varno siekiamybė – nieko neteisti ir nevertinti. Tai reiškia ne tiek nuomonės nebuvimą, kiek siekį prie jos neprisirišti bei susilaikymą nuo jos išreiškimo. Varnas siekia suvokti kitų žmonių ketinimus, giliau pažinti jų sielas: kodėl vienas ar kitas žmogus elgiasi taip, o ne kitaip? Esmė ne įvertinti poelgius, o atrasti priežastis, kurios tokį elgesį sukėlė. Taip pat Varnas vysto atjautą ir supratimą. Jis nepasiduoda tuštybei ir smalsumui, norui pamatyti ir pasidalinti, vysto stebėtojo būseną. Daro tik tai, kas būtina, vysto susilaikymą. Kaupia jėgas, tausoja žodį, kalba mažai, bet iš esmės. Šio pašventimo esmė – sukurti naują žmogaus gyvenimo kokybę, kokybiškai naują virpesį.

Antrasis Pašventimų lygmuo  – Šventas arba vidinis žmogus, žymintis nekaltumą – Jaunikis. Įsitvirtinęs stebėtojo būsenoje, jis toliau mokosi nežeisti kitų visais lygmenimis. Jis toliau pasveria kiekvieną ištartą žodį ir visus savo veiksmus praleidžia pro šventumo sietą. Į išorę patenka tik tai, kas šį sietą praeina.

Trečiasis pašventimų lygmuo – Karys. Karys jau gali išlikti stebėtoju ir kovodamas. Kario priesakai:

1. Stovėk nuošalyje, kai prasidės mūšis ir nors tu kovosi, pats nebūk kariu;
2. Atrask Karį ir tegu jis kovoja už tave;
3. Priimk jo vedimą ir paklusk jam kovoje.

To niekada nepasieks tas, kuris kovoja už save, savo poreikius. To niekada nepasieks tas, kas nestovi virš kovos.

Tavo vidiniai priešai – smalsumas, savigaila, tuštybė, tuščias plepėjimas. Lauk, kol ateis kiekvienas tinkamas žodis…

Tokie buvo pirmieji trys Mitros Pašventimai.

Pašventimų lentelė:

RG Narajanas

–

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė. 

www.yogi.lt