Žyma: pasaulėvyda

Du protai: darymo protas ir buvimo protas

    Mūsų protas pasižymi daugybe skirtingų savybių, kurios leidžia jam tiek spręsti gyvenimo klausimus, tiek kurti bėdas ir rūpesčius. Darymo protas mums įprastas, jį paprastai ir vadiname „protu“. Tačiau kitas dažnai lieka nepažintas, pirmojo šešėlyje. Jį atpažįstame per stebėseną, meditavimus ir dvasines pratybas. Gebėjimas sąmoningai persijungti tarp dviejų proto […]

Raktas į Budos mokymo supratimą: trys Dharmos rato posūkiai

Pasiekęs suvokimo/nušvitimo būseną, Buda pusę amžiaus vedė dharmos keliu savo mokinius, įkvėpdamas juos savo dvasine patirtimi, kol pasitraukė į paranirvaną (galutinį išsivadavimą iš atgimimų ir mirčių rėdos). Budos mokymas dažnai vadinamas trimis Dharmos rato posūkiais – trejomis pamokymų rėdomis (ciklais), apibūdinančiomis kelią nuo kančios ir skausmo į atviros širdies ir […]

Tikrovės prigimtis: tiesos paieškos

  Tikrovės prigimties klausimas užima svarbią vietą visose dvasinėse kryptyse, tikybose, filosofijoje ir moksliniuose tyrimuose. Kiekviena iš šių žinių sričių siūlo savo požiūrį į šią, rodos, sudėtingą ir labai įdomią temą. Per šimtmečius filosofai skirtingai atsakinėjo į klausimą apie gyvasties (egzistencijos) kilmę. Idealizmo šalininkai teigia, kad pirminė yra sąmonė, idėja, […]

Apie bodhisatvos pratybas (pabaiga)

1. Dabar, kai turiu brangų žmogaus gyvenimą, apdovanotą visomis laisvėmis ir dovanomis – šį didį laivą, kurį taip sunku įgyti, kad išlaisvinčiau save ir kitus iš samsaros [kančių] vandenyno, man dera klausytis, vydoti (kontempliuoti) ir medituoti be išsiblaškymo dieną ir naktį, – Štai bodhisatvos pratybos.

Jogo kelias. Budistiniai mokymai.

 Kaip jau supratome, samsaros šaknis yra mūsų pačių „aš“ samprata ir mūsų įprotis prie jos prisirišti, tapatintis su savo „ego“. Pagrindinė tokio prisirišimo prie šios sąvokos atrama yra skvarmų visuma (skandha), tai yra medžiaginis kūnas. Kai kūnas patiria įvairius pojūčius, tam tikrus reiškinius vertiname kaip „malonius“ ir pradedame jiems jausti […]