Narajanas skaito Šerdies Sutrą

buddha Perskaičiau ir pabaigoje šiek tiek pakalbėjau apie vieną esmingiausių Dhammos (budistinių) sutrų. Ši trumpa sutra yra viena nuostabiausių suvokimo įrankių, užrašytą Budos mokinių. Šerdies Sutra padeda išeiti iš dvilypio/daugialypio pasaulio miglų į Vienovės aiškumą ir paprastumą. Dažnai nelabai teisingai verčiama Širdies sutra. Jos pavadinimas – Prajñāpāramitā-hridaya-sūtra.

Skaityti toliau

Senkalbė ir naujakalbė

lietzodynas „– Ar tu nesupranti, kad pagrindinis naujakalbės tikslas – susiaurinti minties rėmus? Galų gale mes padarysime minčių nusikaltimą tiesiog neįmanomą, nes nebebus žodžių jam išreikšti. Kiekviena sąvoka, kurios gali prireikti, bus išreiškiama vienu vieninteliu žodžiu su griežtai apibrėžta reikšme, o šalutinės jo reikšmės bus ištrintos ir pamirštos <…> Žodžių kasmet vis mažės ir mažės, mažės ir minties erdvė.“ Georgas Orvelas „1984-ieji“.

Negaliu pasakyti ir nežinau, ar mums brukama svetimybių prikaišiota naujakalbė yra kažkieno sąmoningas veikimas, ar tiesiog madų iš Vakarų pasėka ir bendrojo dabos (kultūros) laipsniško nuopuolio pasekmė. Esmė yra suvokti patį vyksmą, nenukrypstant į kaltųjų paieškas. Juk kiekvienas iš mūsų galime ne tik nepasiduoti toms seklioms kalbos „madoms“, tačiau, kasdieną dirbdami su savimi, gilinti gimtosios kalbos suvokimą. Ir šis įgalintas įrankis mums atsilygins šimteriopai: pamatysime gilesnį ir platesnį pasaulį, pilną spalvų ir atspalvių.

Skaityti toliau

Vydūnas: kalbos gyvinimo pradmenys

Vydunas “Lietuviškai kalbėdami žmonės griebėsi visokių svetimų žodžių, tarsi be jų negalėtų pasakyti, ką nori. O tuo visuomet pasirodo sąmonės apsiniaukimas.“ Vydūnas

Kiekvienos tautos žmoniškumas reiškiasi kitu būdu. Tatai matyti iš skirtingos kiekvieno žmogaus tautybės. Savo gyvenimu, savo elgesiu jis skelbia save, savo tautą ir jos žmoniškumo atspalvį. Bet paprastai tautiškumą numanyti norėta vien iš kalbos. Ji visuomet yra kuriama bendrojo visos tautos gyvybingumo ir sąmoningumo. Kaip tik jis menkėja, kalba aptyla. Kalbai aiškėjant, tautiškumas gyvėja.

Skaityti toliau

Kvietimas: knyga ESU dar kartą čia

dav Štai rankose dar kartą laikau nedvilypio – vienovės mokymo knygą ESU – tikrai galingą suvokimo įrankį (ištraukos iš garsiosios knygos I am That). Išėjo naujas leidimas, vėl labai miela ir jauki knyga, kurią gera paimti į rankas. Tiražas labai nedidelis, kaip dažnai pasitaiko su tokio pobūdžio knygomis, tačiau kam reikia, tas ir gaus. Praeitas leidimas greitai baigėsi. Šį kiek pagerinom, išėjo su geresniu įrišimu ir kiek didesnė knyga. TAD KVIEČIU JUS KREIPTIS DĖL ŠIOS KNYGOS (UŽ PAAUKOJIMĄ). Pasinaudokite gera proga. 

Skaityti toliau

Pokalbis Suvėja. Kaip man elgtis?

cof_vivi Pokalbis apie dabartinę padėtį. Kaip man elgtis? Įkeldamas šį įrašą atverčiau knygą ESU: „Ugdykis stebėtojo požiūrį ir tavo paties patirtis parodys, kad ĮVALDYMAS atsiranda iš NEPRISIRIŠIMO. Stebėtojo būsena nėra nejudri. Ji kaip tik yra pilna agnos“.

Tad pagrindinis klausimas yra, ne „kaip man elgtis?“, o kokioje būsenoje, kokiame virpesyje dabar esu? Elgesio klausimas yra antrinis. Tik veikdamas iš savosios sąmoningumo šerdies, iš neprisirišimo,  – tu kažką gali. Visa kita yra regimybės. Per jausminį įsitraukimą mes pasiduodame dvilypumui, paklūstame propagandai, manipuliacijoms. Tai du svetimžodžiai, tegu jie čia lieka, mums jie svetimi.

Skaityti toliau

Atmintinė tikram lietuviui

lietzodynasTai trumpas* lietuviškų žodžių žodynėlis tiems, kas vadina save lietuviais ir kitiems geriems žmonėms, besidomintiems tyra lietuvių kalba.

Prisiminkite, jog pertekliniai svetimžodžiai – tai lyg maži kenkėjai (virusai) kalbos kūne, ją lėtai naikinantys. Jei jų nedaug (kaip vėžinių lastelių) – gali ramiai būti kalbos audinyje. Perteklius kuria ligą. Be to, jie įveda jus į siaurą mentalinę (suprask – protinę) erdvę, sukurdami proto kalėjimą, ribotumą. Motinos kalba, gimtoji kalba, riboženklius ištrina, sujungdama žmogų su Gamta, kitais žmonėmis ir Visuma. Tyra kalba – lyg nuostabus upelio čiurlenimas, tai gyvybė, tyrumas ir džiaugsmas.

Skaityti toliau

Apie auklėjimą (papildyta)

IMG_6208 Esminis vaiko auklėjimasis (padedant tėvams) vyksta iki maždaug 14 metų amžiaus. Jei kažkas nepadaryta per pirmus 14 metų, joks aukštasis mokslas to ištaisyti jau negali. Beviltiška „investuoti“ į aukštąjį mokslą, jei neinvestavote į pradinį. Kalbame ne vien apie pinigus, o apie pačių tėvų gebėjimų ugdymą, jų laiką ir dėmesį, skirtą vaikui.

Ką galėtų/turėtų suteikti tėvai vaikams iki jiems sukaks 14 metų:

Skaityti toliau