Kas žiūri į išorę – miega. Kas žiūri į vidų – bunda.
Karlas Gustavas Jungas
*
Tai, ką daugelis mano esant sveiku protu, iš tiesų – giluminio žinojimo užspaudimas. Kam toks sveikas protas?
Ričardas Bachas “Mesijo žinynas”
*
Tikroji Šventykla gimsta kiekvieno bundančio suvokimui žmogaus širdyje. Sakome „gimsta“… Tačiau juk ši šventa vieta visuomet buvo ten, tik tu gal nenorėjai jos pastebėti? Gal būt, tai net ne vieta, ne laikas, ne erdvė, o būsena? Aš Esu. Šventykla yra Tai, kas visada būvoja ir negali būti sugriauta. Žengti žingsnį į šią vidinę erdvę ir praverti duris… „ir tuomet, gali būti, ateis ta minutė, kai žmogus vis tik pabandys praverti duris, vedančias į vidinę Šventyklą. Ir to visiškai užtenka.“ (J.P.Blavatskaja „Užburtas gyvenimas“).
Rėda – tai nuolatinis kalendorinis judėjimas ratu, žmonių ratelis, tvarka, papročiai, vaga. Kapa – susirinkimas, būrys.
Mūsų protėviai nuo seniausių laikų gyveno bendruomenėmis, kurios pačios priimdavo sprendimus. Ateina laikas prisiminti šią bendruovaldos tvarką ir mums, pritaikant ją dabarties laikmečiui. Prisiimti atsakomybę už savo šalį – reiškia pirmiausia dalyvauti savo laiptinės ir namo, rajono, kaimo ir miesto gyvenime.
O būdavo taip…
Ištraukos iš šiuolaikinės Advaitos mokytojo Ramešo Balsekaro knygos „Raibuliai vandenyje“. Pasaulis yra visaapimanti Sąmonė. Asmuo – regimybė. Kuri išsisklaido, kai atsitinka Suvokimas. Kaip netikro nuo Tikro atskyrimas.