Paprastai metų pabaiga siejama su šventėmis ir naujomis viltimis. Tačiau, nepaisant Naujųjų metų švenčių laukimo, daugelis mūsų jaučiasi jausmiškai išsekę dėl susikaupusio nuovargio ir nerimo dėl ateities. Kaip galite padėti sau atsigauti ir nuraminti protą? Atkreipkite dėmesį į meditavimo pratybas – juk kažkada bandėte? Jos padės pagerinti kasdienę būseną ir atrasti vidinę pusiausvyrą, vidinį pasitenkinimą, tai juk esmingas dalykas, tiek artėjant naujametiniam šurmuliui, tiek grįžtant į darbus po jo.
Kategorijos archyvas: Apie Jogą
Ar įmanoma atsikratyti minčių medituojant?
“Leiskite, kad minčių sudrumsti proto vandenys taptų skaidrūs.“ Mokytojas Tilopa.
Daugelis žmonių mano, kad meditavimo tikslas – „ištuštinti“ protą visiškai atsikratant minčių. Tai viena iš labiausiai paplitusių pasakų apie meditavimą.
Kas yra dvasinis materializmas ir kaip jį peržengti?
Sąvoką „dvasinis materializmas“ pirmasis pavartojo visame pasaulyje žinomas budizmo mokytojas Čogjamas Trungpa Rinpočė (Chogyam Trungpa Rinpoche). Savo 1973 m. išleistoje knygoje „Įveikti dvasinį materializmą“ jis jį apibūdina kaip įprastus spąstus, kai dvasines pratybas naudojame savo asmeniškumo (ego) stiprinimui. Ir nors dvasinis materializmas yra iš esmės neatsiejama žmogaus dvasinio kelio kelio dalis, svarbu netapti jo ilgalaike auka.
Narajanas apie „teigiamus ir neigiamus“ virpesius
Žiniatinklyje aptikau rašinį apie „vibracijas“ ir jų „kėlimą“. Kryptis labai teisinga, bet privelta visko. Tai čia pabandysiu pateikti savo suopratį apie klausimą.
Pirmiausia, kalbėkime lietuviškai – tad vibracija yra virpesiai. Žodis vibracija naudojamas techniniuose dalykuose, gal galėtų būti įrangos vibracija (tiek jau to…), tačiau gamtoje ir žmogaus kūne mes jaučiame įvairius virpesius. Virpesių savybė – vienoks ar kitoks dažnis.
Krišnamurtis apie pastangas ir Narajano pastabos paraštėse
Ten, kur yra pastanga – stengiamasi keistis, perkeisti/transformuoti patį save – ten nėra nuolankumo, ten neišvengiamai atsiranda susireikšminimas/tuštybė. Jums kyla mintis, kad pasikeitėte, pasiekėte tikslą, peržengėte klausimą/problemą, ir visa tai suteikia jums savo svarbumo pajautą. Todėl jūs niekada nejaučiate tikrosios nuolankumo esmės/prigimties.
Jums tereikia žvelgti į klausimą/problemą, tiesiog žvelgti į ją ir susipažinti su visomis jos pusėmis. Jeigu ją ištirsite, kad ir kokia skausminga ir negrabi ji bebūtų, jeigu jūs žiūrite į ją, judate joje, gyvenate su ja ir – tai nėra tušti žodžiai – apkabinate ją, jei šią problemą padarote artimą savo širdžiai, tada pamatysite, kad esate nuolankumo būsenoje; ir pats klausimas/problema tada tampa visiškai kitokia nei buvo anksčiau.
Meditavimo galia sunkiais laikais (papildyta)
0
Šiomis dienomis, kai atsirado nepalankių išorės veiksnių ir prieštarų, galime pasitikrinti, ar tinkamai meditavome, dirbome su savimi. Ar galime išlaikyti pusiausvyrą ir aiškų žvilgsnį į save ir pasaulį? Ar mūsų meditavimas turėjo poveikį mūsų pasaulėjautai? Ar sugebėjome pratybas išplėsti už meditavimo salės ribų?
Gurdžijevas apie laisvą valią ir Narajano pastabos paraštėse
„Laisva valia yra tikrojo „aš“, tokio žmogaus, kurį vadiname meistru, veikimas. Kas turi šeimininką, turi laisvą valią. Tas, kuris neturi šeimininko, neturi laisvos valios. Tai, kas paprastai vadinama valia, yra tam tikra darna tarp noro ir nenoro. Pavyzdžiui, protas kažko nori, bet jausmas to nenori; jei protas pasirodo stipresnis už jausmus, žmogus paklūsta protui; kitaip jis paklus savo jausmams. Tai ir vadinama paprasto žmogaus „laisva valia“. Paprastą žmogų valdo tai protas, tai jausmas, arba kūnas. Labai dažnai jis paklūsta įsakymams, sklindantiems iš automatinio aparato; tūkstantį kartų dažniau jo elgesį nukreipia lytinis potraukis.
SUvėja apie SUvokimą
Kiekvienas gyvenimo reiškinys turi išorinį ir vidinį atspindžius, dvasinėm sąvokom tariant užsienietiškai, tai būtų „ezoterinis ir egzoterinis aspektai“. Kiekviena patirtis įtakoja žmogaus gyvenimą, tiek išorinį, tiek vidinį. Kiekvienu atveju dvasinis „vanduo“ teka kitaip, bet jis visada ieško trumpiausio ir geriausio kelio tiek, kiek išgali ta galia, kuri jį veda ir palaiko tekėjimą. Kartais ir net dažnai, dvasinė Malonė pasireiškia ir nemaloniais žmogui (kaip asmenybei) pavidalais. Juk Jėzus irgi nenorėjo būti nukryžiuotas ir ant Alyvų kalno prašė tos jėgos, kurią vadino Tėvu, kad išvengtų tokios lemties. Bet vėliau priėmė ją, todėl dabar jį dabar ir minime.