Budizmo mokymuose yra atliekami esminiai apmąstymai, kurie ne tik suteikia deramą kryptį dvasiniam keliui, bet ir duoda didelę naudą kasdieniame gyvenime, skatina laimę ir gerą savijautą. Šie apmąstymai įvardijami kaip Keturios minčių kryptys, kreipiančios protą į Dharmą (Mokymą).
Mintys apie brangų žmogaus gimimą
Šios mintys pabrėžia, kad įgyti žmogaus kūną su jo ypatingais gebėjimais yra labai retas dalykas. Mes turime suopratį, protą, gebėjimą atjausti ir gebėjimą pabusti. Daugelis gyvų būtybių šių privalumų neturi.
Pritaikymas gyvenime: žmogaus gyvenimo vertės suvokimas skatina mus gyventi sąmoningai: nešvaistyti laiko tuščioms pramogoms, neigiamoms mintims ar veiksmams, bet siekti dvasinio vyksmo ir padėti kitiems.
Pavyzdys: įsivaizduokite, kad loterijoje laimėjote ypatingą galimybę, pasitaikančią kartą per milijoną metų. Ką su ja darytumėte? Taip turėtumėte elgtis ir su savo gyvenimu.
Mintys apie nepastovumą
Šios mintys padeda mums priimti dalyką, kad viskas pasaulyje kinta ir nieko nėra amžino. Tai galioja tiek išoriniams reiškiniams, tiek mūsų vidinėms būsenoms.
Pritaikymas gyvenime: prisirišimas prie nepastovių dalykų veda mus į kančią. Visų reiškinių, įskaitant mus pačius, kintamumo ir nepastovumo priėmimas padeda mums išsilaisvinti nuo įsikibimo ir praradimo baimės.
Pavyzdys: pagalvokite, kaip greitai keičiasi orai, kaip auga ir nyksta augalai, kaip bėga metai. Visa tai yra nepastovumo apraiškos.
Mintys apie karmą (priežastis ir pasekmes)
Kiekvienas mūsų veiksmas, žodis ir mintis turi savo pasekmes. Geri poelgiai lemia geras išdavas, o neigiami – neigiamas. Žmogus laisvas daryti kažką ar nedaryti, tačiau nėra laisvas nuo to veikimo pasekmių.
Pritaikymas gyvenime: karmos dėsnio suvokimas skatina mus daryti gerus darbus ir nedaryti neigiamų. Mokomės prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir ugdome dermingą elgesį. Nustojame ieškoti kaltės išorėje ir atkreipiame dėmesį į savo veiksmus. Dėmesys į savo elgesį mus daug labiau priartina prie nušvitimo.
Pavyzdys: jei pasėsime obuolių sėklas, sulauksime obuolių, o ne kriaušių. Lygiai taip pat ir mūsų veiksmai duoda atitinkamus vaisius.
Mintys apie samsaros kančias
Gyvenimas samsaroje, atgimimų rėdoje, neišvengiamai susijęs su kančiomis. Kančios kyla dėl prisirišimų, neišmanymo ir neigiamų jausmų.
Pritaikymas gyvenime: priimdami savo kančią, pasveikstame, nes pačios kančios prigimties supratimas suteikia mums kryptį į išsilaisvinimą. Tai skatina mus mokytis ir sekti dharmos keliu, ieškoti kelio į nušvitimą. Taip pat auga atjauta visoms gyvoms būtybėms, kurios kenčia taip pat kaip ir mes.
Pavyzdys: pagalvokite, kaip dažnai patiriame nepasitenkinimą, nusivylimą, baimę, pyktį. Visa tai yra samsaros kančios apraiškos.
Medituoti į šias keturias minčių kyptis naudinga ne tik budistines pratybas atliekantiems žmonėms. Šios vertingos nuostatos turi gilią kasdienę reikšmę kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo pasaulėžiūros, nes padeda priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, sutelkiant dėmesį į tai, kas iš tiesų yra svarbu. Taip pat toks žmogus ima giliau suvokti priežasties ir pasekmės santykį, vysto atjautą visoms gyvoms būtybėms. Tai veda į gilesnes suvokimo būsenas, į tai, kas Budos mokyme pavadinta nušvitimu.
Iš budistinių mokymų
—
Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.
