Apie sąmoningumą ir jo skvarmas

RAM

Visa gyvena, nėra nieko mirusio, – mirę tik mes patys. Jeigu mes atgytume, nors akimirkai, mes pajustume, kad visa yra gyva, kad visi daiktai gyvena, galvoja, jaučia ir gali kalbėtis su mumis.

Piotras Uspenskis

Dažnai kalbame apie sąmoningumą, tačiau yra sunku jį apibrėžti. Vienareikšmių atsakymų nėra ir būti negali, nes sąmoningumas turi daug lygmenų. Svarbu pabrėžti tai, jog sąmonėjimas, kaip vyksmas, yra įmanomas. Ir tai vienas iš gražiausių šio pasaulio stebuklų, žmogaus sąmonės atsiskleidimas jam pačiam.

Skaityti toliau

Narajanas ir draugai: klausimai ir atsakymai (8)

palanga4 Klausimas: Į tokią štai mintį šiandien medituoju. Iš pradžių žmogus ieško reiškinių prasmės, kurdamas tas prasmes ieško dar gilesnės prasmės, gilinasi į esmę, taip sakant, kuria prasmių lauką. Mato prasmę praskridusiame paukštyje, nukritusioje ant žemės šakelėje, aiškinasi sapnų prasmes, nori pamatyt, kas už to slypi.

O paskui ateina laikas, kai Mokytojas pasako, jog nėra jokios prasmės, tada lyg ir pats imi tai suvokti ir pamatyti, kad prasmės yra tik tavo galvoje…

Skaityti toliau

Apie sąvokų gimtąja kalba galias

 Veliava_Agnis Savas mąstymas yra nusakomas tik sava Kalba./Antanas Maceina

Šiame straipsnyje norėčiau papasakoti, kodėl mūsų sąmoningumas auga, kai naudojame švarią kalbą bei gimtosios kalbos pagrindu kuriame sąvokas ir sampratas. Naudodami gryną gimtąją kalbą be teršalų ir svetimybių, galime patys tapti skaidresni ir matyti aiškesnį, neiškraipytą pasaulio vaizdinį. Protas tampa skaidresnis, galime matyti plačiau ir toliau. Nukreipę žvilgsnį į save irgi matysime visą savo vidinę sandarą, o už jos vis dažniau rodysis gražus deiviškas dangus, neaptemdytas debesų. Svetimybės gi gyvuoja tik proto lygmenyje, nepasiekdamos gilesnių pajautos klodų.

Skaityti toliau

Išminčių sakymai 72

RAM Ištraukos iš R.G.Narajano straipsnių ir pasisakymų. Antra dalis. 

Ką reiškia būti Dabar? Kai protas šokteli į praeitį ir kuria prisiminimus, švelniai sugrąžinu dėmesį į Dabar; kai jis tikisi ir kuria lūkesčius ateityje, vėl švelniai susigrąžinu dėmesį į Dabar – toks paprastas yra Būvos Dabar Slėpinys.

**

Atjauta nėra jausmas ar juolab žemutinis jausmas (emocija), kuri gali būti pavadinta gailesčiu. Atjauta yra gilus vidinis pojūtis, vienovė su viskuom, ką matome aplink, ir ji kyla iš Meilės.

Skaityti toliau

Padūmojimai apie apeigas (II dalis)

rpt_vivid Padūmojimai apie apeigas/ Apeigos reikšmė ir prasmės

Daugybė apeigų šiais amžiais nunyko, užsimiršo, nes nebeliko gyvosios perdavimo dermės. Todėl daugelis dvasinių ieškotojų vyksta į Indiją, šalį, kurioje visa tai yra geriau išlikę, dėl labai stipraus iš kartos į kartą, žodinio – tiesioginio perdavimo ir deramo tęstinio mokymo būdo. Taip pat apeigos jau nuo seno buvo aprašytos indų protėvių šventraščiuose. Vietinė Brahmanų kasta ir dabar labai tvirtai laikosi tūkstantmečių mokymų tąsos, kai kurios apeigos yra slaptos ir išlaikę beveik pirminę savo būseną.

Skaityti toliau

Didžiųjų regimybių sąrašas (papildyta)

Gompoje LadakeKuomet įsisąmoniname tai, jog visa yra laikina, kad laimė neišvengiamai virsta kančia, kad visi pasireiškimai savo esybėje yra netikri, o tiesiog mūsų proto atspindžiai, įstengiame įveikti pirmąją kliūtį, trukdančią meditavimo pratyboms – prisirišimą prie šio pasaulio.

Bokar Rinpoche

 Žmonės gyvena miegodami ir sapnuoja sapnus. Prisiminkite kinofilmą „Matrica“. Gal viskas ne taip, kaip atrodo? Jei norime atkurti pirminę Budrumo būseną ir pradėti gyventi iš tiesų, turėtume suvokti šio pasaulio sąlygiškumą ir nustoti tapatintis su savojo proto atspindžiais (mintis-nuomonė).

Skaityti toliau

Padūmojimai apie apeigas (I dalis)

rpt_vivid Padūmojimai apie apeigas

Apeigos reikšmė ir prasmės

Susirinkom kartą pas Savitri ašrame, nuostabioje vietoje Šventojoje, satsange, lietuviškai suvėjoje. Pabaigoje kilo Šventas apeiginis dūmas bei sąvokos galvoje skleidėsi ir dūmojo. Mintys kilo ir leidos, kaip tie Šventi dūmai raitės, o keletas iš jų sugulė į šį rašinį apie apeigos prasmes.

Skaityti toliau

Apie Ragutį ir Šventyklą

Ragutis_Arturo Šventoji Ugnelė Ragučio šventykloje (prie Ragučio akmens) liepsnoja, kūrenasi nuo 2012 m. lapkričio 14 dienos. Taip jau susiklostė, kad būtent čia Rytų Lietuvoje buvo įdegta – atkurta pirmoji Amžinoji Ugnis – Ugnija (Agnija) (pirmoji Lietuvoje, kiek man žinoma, buvo atkurta Žemaitijoje). Ugnis čia mūsų pradėta degti jau anksčiau – 2010 – 2011 metais. Šventyklą radom apleistą. Greitai Ugnelė nuo Ragučio šventyklos, lyg kokios dvasinės ašies, iškeliavo į kitas Vilniaus vietas, ant kalvų ir kalnelių. Po to – į kitus miestus, iki pat Naglio kalno Palangoje. Net iki tolimųjų užusienių nukeliavo.

Skaityti toliau