Metai: 2010

Svamis Vivekananda: apie Vedantą ir gyvenimą

Ištraukos  iš svamio Vivekanandos knygos „Žiniana joga”. Silpnumas, sako Vedanta, yra visų nelaimių pasaulyje priežastis, vienintelė visų kančių priežastis. Mes nelaimingi todėl, kad silpni. Mes vagiame, plėšiame, meluojame ir vykdome įvairiausius nusikaltimus, nes esame silpni. Ten, kur nėra nieko, kas mus darytų silpnus, ten nėra nei mirties, nei liūdesio. Mes […]

Kalėdiniai padrąsinimai

Esu laisvas ir džiaugsmingas žmogus. Šlovė Viešpačiui, OM *** Niekada nenusiminkite, net kai atrodo, kad „viskas baigta”. Netgi tada, kai rodos, kad saulė jau nepatekės. Atskirk save tikrąjį nuo to, kas praeina ir kinta. Kitimų Visatoje, būk pats savimi. Nebus daugiau kančios, mano drauge. Kai sutemsta aplink, išlenda atrodžiusios gerai […]

Karlas Gustavas Jungas: Apie vidinį balsą

   Nereikia būti dvasios ligoniu, kad galima būtų jį išgirsti. Atvirkščiai, tai vienas iš paprasčiausių ir natūraliausių dalykų, kokius tik begalima įsivaizduoti. Pavyzdžiui, jūs užduodate sau klausimą, į kurį jums atsako „jis”. Tolesnis aptarimas vyksta kaip ir bet kuris kitas pokalbis. Jūs tai galite paaiškinti kaip „asociacijas” arba „pokalbį su […]

Nikolajus Rerichas: Šambala švytinčioji

   Į lietuvių kalbą išvertėme Nikolajaus Rericho „Šambala švytinčioji”, kurioje poetiška forma švyti Šambalos idėja. Šviesos Žemė, Didžiųjų Sielų apsireiškimo vieta, kurios žinianešiai į visus pasaulio kraštus neša amžinai gyvosios Dvasios Žinią. Šambala yra įkūnyta pasaulio viltis: net sunkiausiais žmogaus Dvasiai laikais gims tų, kurie išgirdę Šambalos šaukinį KALAGIJA, žinos, […]

Joga Nidra: audio užsiėmimai

   Joga nidros audio užsiėmimas. Užsiėmimas įrašytas 2010 rugpjūtį jogos centro „Narayana” stovyklos metu Jovariškėse. Veda R.G.Narajanas. RAMybės visiems – ir būsenos tarp miego ir būdravimo, kai ateina tikrieji suvokimai. Daugiau apie Jogą Nidrą galite pasiskaityti čia.

KAIP MĖNULIS SAVĘS NEBERADO

   Gyveno kažkur, begaliniuose visatos plotuose Žemelė. Su savo kalnais, remiančiais dangų baltomis viršūnėmis, su kalnų upeliais, skardžiais, krentančiais žemyn, su pievomis, pilnomis gražiausių žiedų, su ežerais ir vėjais, kupinais skaniausių kvapų.. Savo mėlynomis akimis – jūromis, žiūrėdama į žydrą dangų, ji buvo graži, nuostabi.