Į lietuvių kalbą išvertėme Nikolajaus Rericho „Šambala švytinčioji“, kurioje poetiška forma švyti Šambalos idėja. Šviesos Žemė, Didžiųjų Sielų apsireiškimo vieta, kurios žinianešiai į visus pasaulio kraštus neša amžinai gyvosios Dvasios Žinią. Šambala yra įkūnyta pasaulio viltis: net sunkiausiais žmogaus Dvasiai laikais gims tų, kurie išgirdę Šambalos šaukinį KALAGIJA, žinos, kad ten nueiti turi. Ir jų kelias taps mūsų keliu. Po tamsios nakties saulė pakyla ir nudažo kalnus įvairiaspalviais spinduliais. Kaip pavaizduota Nikolajaus Rericho tapybos darbuose.
„Kaip deimantas spindi šviesa Šambalos Bokšte. Jis ten – Rigden-Džapo, nenuilstantis, amžinai budintis žmonijos gerovės sargyboje. Jo akys niekad neužsimerkia. Savo magiškame veidrodyje jis mato visus žemiškus įvykius. Ir jo minties galia prasiskverbia į tolimiausias žemes. Jam neegzistuoja nuotoliai; jis akimirksniu gali suteikti pagalbą vertiesiems. Ryški jo šviesa gali sunaikinti bet kokią tamsą. Jo nesuskaičiuojami turtai paruošti padėti visiems nepritekliuje, tiems, kurie pasiaukojo vardan tarnystės tiesai. Jis netgi gali keisti žmonių karmą…“
„Visur – čia ir danguje. Visos gėrio jėgos susijungs, kad sunaikintų tamsą. Kiekvienas, kuris prisidės šiame didžiame darbe, bus šimteriopai atlygintas šioje pačioje žemėje, šiame pačiame įsikūnijime.“
***
***
–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.
Himalajai. Pakeliui į Šambalą.
Harido nuotr.