Žmogus negali būti išgelbėtas jokios išorinės jėgos – tai amžinasis dėsnis.
J.P.Blavatskaja
Aštuonios didžiosios nelaimės, kurios įvardytos senovės šventraštyje „Auksinių taisyklių knyga“ ir savais žodžiais atpasakotos Narajano 2010 metais.
Daugelis žmonių sako, kad jiems nesuprantama jūsų mokymo moralinė pusė, – pasakė vienas iš mūsų. – O kiti kalba, jog jūsų mokyme iš viso nėra moralės.
- Žinoma nėra, – pasakė Gurdžijevas. – Žmonės taip mėgsta kalbėti apie moralę. Tačiau moralė – tai tik savitaiga. Žmogui yra būtina sąžinė. Mes nemokome moralės. Mes mokome, kaip atrasti sąžinę. Žmonės nesupranta, kai mes tai sakome. Jie išpyškina, kad mes neturime meilės – tai todėl, kad mes neskatiname silpnumo ir veidmainystės, o, atvirkščiai, nuplėšiame visas kaukes.
Ar gali medis stovėti tvirtai?
Gali, gali gali,
Jei šaknys įaugę į žemę giliai ir nematomos glūdi.
Atėjo Naujieji kalendoriniai metai ir pirmoji knyga, kurią perskaičiau jau šiais metais – tai mano geros bičiulės Onos Rašytės dvasinių įžvalgų rinktinė „Pakelk akis“. Ja ir norėčiau pasidžiaugti bei jums papasakoti savo įspūdžius, būnant su knyga. Papasakoti lengva, perduoti sunku.
Nes kalbame apie tokį paprastą ir sudėtingą dalyką, kurį vadiname „dvasine patirtimi“. Kai ją turi, rodos, ir kitam gali perduoti. Tačiau, dažnai žmonės nepajunta tos perdavos, sakydami – juk tai tik žodžiai… O, kaip perduoti žolės žalumą ir saulėtekio gražumą? Kaip apsakyti tai, kas slypi už menamų sąvokų, už mūsų protų veiklos ir visų minčių? Už viso to skubėjimo ir bėgimo, nuo ryto link vakaro?
Ištraukos iš vienos įstabiausių Agni jogos knygų – Boriso Abramovo „Agni jogos pasireiškimai“ („Грани Агни Йоги“).
Noriu išmokyti beribio gyvenimo reiškiniams pritaikyti matuoklį. Mintys ateina ir nueina, jausmai sukyla ir nurimsta, nuolatos keičiasi nuotaikos, tačiau tas, kuris savyje pastebi tuos pokyčius, tas turi stebėti ir stovėti virš jų ir po jais. Sutapatinti save su jais – reiškia paskandinti sąmonę laikinumo ir praeinamumo karalystėje, pakilti virš jų – reiškia juos išmatuoti beribiškumo matu ir pamatyti jų tikrąją esmę. Praeina viskas, – pasakyta teisingai, nepraeina tik tas, kuris viso praeinamumą stebi ir mato mirgėjimą dienų ir naktų, suvokiant savyje tą, Žiūrintį amžinai. Bebalsis Įrašinėtojas, Tylusis Stebėtojas, pastebintis laiko tekėjimą ir kaitą reiškinių, te jis, ir vien tiktai jis, vidinė esatis, tebūna gyvenimo matuokliu.
Šiandien pateiksiu tau tris taisykles. Įsidėmėk: pirma, laikykis dėsnių, duotų pasauliui; antra – mokėk visur atrasti darną, trečia – niekada nebūk asmeniška. Šios trys taisyklės skelbia; pirma – visus pasaulio dėsnius galima išreikšti vienu žodžiu – Vienovė. Todėl atmink: viskas yra Viena. Ir neatskirk, ir nenusisuk nuo nieko. Dėsniai, duoti pasauliui, nepajudinami. Jie valdo tave, kol tu jų nesuvoki sąmoningai. Kai tu juos suvoki savyje, o per save – ir visame pasaulyje – tada jie tau padės. Visi pasaulio dėsniai – geri, tik užtemdyta žmogaus sąmonė nemato jų gerovės.
Tai viena iš esminių teosofijos knygų. Dažniausiai teosofai rašo dideles knygas. Šią, trumpą ir esmingą, užrašė Mabel Kolinz, o plačiai paskelbė J.P.Blavatskaja – viena iš Teosofijos draugijos įkūrėjų XIX a. antrojoje pusėje.
Tai dvasiniai raktai, skirti žmonėms, iš tikro ieškantiems Kelio, tiems kurie veržiasi. Tokie šiame rašinyje atras gaires, paramą ir paskatinimą.
Kibalionas – tai iš Senovės Egipto bei Graikijos mus pasiekusi Hermetinės pasaulėvydos išmintis. Hermetikų suskvarmuoti septyni dėsniai (aksiomos), būdami labai paprasti ir aiškūs, paaiškina pasaulio sandarą ir jo veikimą. Septyni hermetiniai dėsniai yra aprašyti knygoje, nuorodą į kurią rasite priede.