Visą gyvenimą išlaikęs savo dvasios šviestuvą neužgesusį – jau nugalėtojas. Rūpinkis juo. Rūpinkis tuo, kad dvasia neužgestų. Šis dvasios užgesimas – blogiausia, kas galėtų atsitikti žmogui. Nebodamas nieko ir nugalėdamas, išlaikyk dvasios ugnį. (319)
Kategorijos archyvas: Teosofija
V.Šmakovas: dvasinis kelias
Tiesa ir žmogaus veržimasis į ją – amžini; pasaulyje nėra ir negali būti jėgos, kuri tai pranoktų; visas pasaulis gali žūti, ir užslinkusioje Kali Jugoje gali likti tik vienas žmogus, bet ir tada Tiesa tebežėrėtų jo širdyje, o dvasia ir toliau tebesiveržtų į ją.
Žlugo visa Egipto didybė, žlugo šventyklos, žlugo išminčių tvirtovės, už kurių sienų buvo susitelkę amžini siekiai išsiveržti į nežemišką gyvenimą, – mokslas apie Amžiną Tiesą žlugti negalėjo, jis nemirtingas ir žmonių beprotiškumo bangos negalėjo šios Tiesos išjudinti!
Didžiosios Piramidės misterija
Mes paprastai neteisingai vartojame žodį mirtis. Ne tie mirę, kurie paliko šį laikiną pasaulį. Iš tikro mirę tie, kurie nepažįsta patys savęs. Mirtis – tai nežinojimas, nes nežinantieji palaidoti šaltame akmeniniame savo ribotumo karste, jie, nieko nežinantys, nieko nemokantys, nieko nesuvokiantys, nieko nesiekiantys. Besmegeniai negyveno niekada. Gyvenimas – tai ne tik judrus egzistavimas. Gyvenimas – tai mąstymas; gyvenimas – tai siekimas; gyvenimas – tai teisingas priėmimas; gyvenimas – tai pripažinimas; gyvenimas – tai pajautimas; gyvenimas – tai veržimasis ir pirmiausia – tai suvokimas! Tiems, kas supranta gyvenimą, mirties būti negali, tiems, kas nesupranta mūsų laikinojo buvimo čia tikslo – gyvenimo būti negali.
T.Platonova: Mokytojo pasaulis
Aš – būdraujančios sąmonės žmogus. Aš niekada neprarandu suvokimo – net miego metu. Miegant mano sąmonė dirba taip pat tiksliai ir aiškiai: žinau, kad miegu. Ši būsena vadinama nepertraukiamu suvokimu. Link šito ėjau ilgai, ir vis tik atėjau akimirksniu. Kartą ši būsena kilo ir daugiau manęs nebepaliko. Skirtumas tarp nušvitusiųjų yra tas, jog daugelis, patyrę aukkštąsias būsenas, jas praranda. Kai kuriems pavyksta išlaikyti aukštumas ir „nenukristi“ žemyn, vėl pasineriant į nęsamoningą buvimą. Kol yra išsaugotos paslėptosios proto tendencijos, visada išlieka pavojus sugrįžti į norų pasaulį. Neužtenka nugalėti protą. Skaityti toliau
Eduardas Šiurė: Ugnis kaip Principas
Senovės dvasinių mokslų, kuriuos pirmieji suformulavo Indijos Rišiai (Išminčiai), centre, buvo Ugnies-Principo – Visatos pirminės medžiagos ir Dievų instrumento – doktrina.
Agni, slėpininga Ugnis visuose daiktuose ir reiškiniuose, nematoma ir pirminė Ugnis, kurios dūmai, liepsna ir šviesa yra tik išorės pasireiškimai, Agni, arba Kūrybos Ugnis, iš tikro yra visuotinis tarpininkas ir daiktų bei reiškinių substancija. Nes, iš vienos pusės, ugnis yra elementarinė materijos forma; iš kitos – ji tarnauja kiautu ir kažkuria prasme Dievų kūnu, tarpininku, per kurį jie daro poveikį pasauliui. Tai – Ugninis kelias, kuriuo Dvasia nusileidžia į materiją; arba – apšviestas takelis, kuriuo materija kyla į Dvasią.
Apie gėrį ir blogį, laisvą valią ir likimą (papildyta)
Amžinas klausimas apie laisvą valią ir likimą… Atsakymų vien protu negausite. Gali padėti kontempliacija, giluminis susitelkimas, padedant ne vien protui, tačiau ir intuicijai, giluminiam suvokimui, aumeniui. Egzistenciniai klausimai – tai meditacija, suvokimas už proto. Žinojimas per tokią praktinę patirtį nebereikalauja „protinių“ klausimų lyg proto mankštos.Tam padeda vadinamieji dvasiniai trikampiai. Štai vienas iš jų.
„Vadinasi, egzistuoja du priešingi principai: gėris ir blogis!? – sušuko Manio mokiniai. Ne, du visuotinės pusiausvyros principai nėra priešingi, nors tokie atrodo, nes vienatinė išmintis sustato juos į vieną priešais kitą. Gėrį – iš dešinės, blogį – iš kairės, bet Aukščiausia Malonė virš jų abiejų, ir ji priverčia blogį tarnauti gėrio triumfui ir gėrį – blogio ištaisymui.“ (E.Levi. Transcendentinės magijos doktrina, p.71).
R. Štaineris: Kaip pasiekti aukštesniųjų pasaulių pažinimą.
Pateikiame keletą ištraukų iš neseniai lietuvių kalba pasirodžiusios Antroposofijos mokymo kūrėjo knygos (R.Štaineris. Kaip pasiekti aukštesniųjų pasaulių pažinimą, Vilnius, 2012).
Juk kiekvienas žmogus savyje, greta – pavadinkim jį taip – kasdieniško žmogaus, turi ir aukštesnįjį žmogų. Pastarasis tol lieka paslėptas, kol yra pabudinamas. Ir kiekvienas šį aukštesnįjį žmogų gali pabudinti savyje tik pats. Bet kol šis aukštesnysis žmogus nepabudintas, tol lieka paslėpti ir kiekviename žmoguje snaudžiantys aukštesnieji gebėjimai, vedantys į antjutiminį pažinimą.
Tatjana Platonova: Tiesos Šviesa
Viena iš daugelio Tatjanos Platonovos knygų, užrašytų iš paties aukščiausio Suvokimo lygmens. Didžiųjų žmonijos Mokytojų įkvėpti tekstai atveria naujus sąmonės ir sąmoningumo horizontus. Tai yra tekstai, vedantys į Suvokimą. Dažnai galima išgirsti nuomonių, kad rašytinis tekstas yra būtinai teorija, o kažko veikimas, ypač fiziniu lygmeniu (pvz., jogų mankšta) yra praktika. Perskaičius šią knygą galima įsitikinti tokios koncepcijos ribotumu.