Galbūt jūs pasakysite, kad aš – svajotojas, bet aš ne vienas toks esu. Tikiuosi, kad vieną gražią dieną jūs prie mūsų prisijungsite, ir pasaulis ims gyventi vienybėje.
Džonas Lenonas
Mokslas tyrinėja vadinamąją objektyvią tikrovę, priešpastatydamas [kalbininkams: supriešindamas juos taip, kad jų tarpusavio akistata virsta priešstata] jai subjektyvią, kurios, atvirai kalbant, jis nė nelaiko būtent tikrove. Objektas (objectus) ir subjektas (subjectus) – tai lotyniški žodžiai, raktiniai vakarietiškos pasaulėžiūros žodžiai, neturintys lietuvių kalboje tiesioginių atitikmenų. Tokių atitikmenų lietuvių kalboje nėra todėl, kad ji atstovauja kitokiai pasaulėžiūrai, ji globia savy ir nedrąsiai teigia savimi apskritai kitokį tikrovės supratimą, kurio kitados išsižadėję vardan svetimo, ir praradome vidinę, o galiausiai ir išorinę laisvę. Nūn mūsų beašę, svetimdvasę sąmonės būklę ryškiausiai rodo svetimybės kalboje.
Gongų sukeliamų garsų poveikį bei meditacinį jų klausymosi procesą galima laikyti viena iš meno terapijos formų. … Muzikos panaudojimas žmonių gydymui turi labai gilias istorines šaknis. Pakanka prisiminti mūsų protėvius, kurie naudojo garsus ir šokius tam, kad galėtų valdyti gamtos jėgas ir gydyti ligas. Gydymas garsu buvo naudojamas senovės Graikijoje, Egipte, Tibete, Kinijoje, Japonijoje. Prisiminkime dar ir dabar kai kuriose Sibiro, Amazonės indėnų, Afrikos bušmenų tautelėse gyvas šamanizmo tradicijas: šamanas ritualų, gydymo seansų metu visad naudoja būgną, dambrelį, varpelius, fleitas ir kitus instrumentus, kurių pagalba gydo žmones, žemę ir atlieka lietaus iššaukimo ceremonijas. …