… Aš, galingas dangaus ir Žemės valdovas, dievas Perkūnas, jus, lietuvius, savo vaikais išrinkau.
… Tamsią ir šaltą naktį, kai drebėjote iš baimės ir šalčio, kai mirtis jau žiūrėjo jums į akis, aš užžiebiau jūsų tamsiuose rūsiuose šviesų židinį, ir jo šviesa ir šiluma atgaivinau jūsų sustingusius kūnus ir į širdį įdiegiau drąsą.
… Iš tamsių girių ir niūrių pelkių aš išvedžiau jus į žaliuojančius laukus ir pavedžiau jums juos valdyti.
Šią pasaką užrašė Karlas Gustavas Jungas knygoje „Sinchronistiškumas“. Jos antrasis dvigubas dugnas… Tegu šį rebusą išsprendžia skaitytojas. Kuo skiriasi tikrasis pažinimas nuo pažinimo kopijų? Štai ši pasaka:
Gyveno kartą vienas keistas senis. Gyveno jis oloje, kur rado sau prieglobstį nuo kaimo šurmulio. Žmonės jį laikė burtininku, ir turėjo jis mokinių, kurie tikėjosi pas jį išmokti burtų meno. Tačiau pats jis apie tokius dalykus net negalvojo. Jis tik siekė sužinoti tai, ko dar nežinojo, tačiau kas, kaip jis buvo įsitikinęs, visuomet vyko.
Senoji Rytų mokytojų išmintis. Pagal svamio Ramajandos knygą „Krija joga“.
***
Pokalbio taisyklės:
Pirmoji būtinybė kiekvienam iš mūsų yra savo paties transformacija, ir geriausias būdas padėti pasauliui yra realizuoti Dieviškumą savyje.
Motina
Šiuolaikinės civilizacijos sąlygomis žmonės veikia tik sąmonės paviršiumi. Protas – egzistencijos išorinė dalis; jie veikia pačioje paviršinėje dalyje ir, atlikdami vis gilesnius tyrimus, bando surasti vis daugiau apimančią Tiesą. O tikrasis metodas yra šis: reikia tiesiogiai užmegzti ryšį su vidine Tiesa ir, gavus jos impulsą, vadovaujantis jos žinojimu, vykdyti išorinius veiksmus, kurie būtų jau ne Tiesos paieška, o jos kūryba – tai yra, Tiesos jėga realizuosis į išorę žmogiškųjų instrumentų pagalba.
Geriausias tavo gyvenimo palydovas yra OM, kadangi jis suteikia tau nemirtingumą ir amžiną palaimą. OM OM OM OM OM OM…
Šis nuostabus pasaulis yra didžiulis išminties universitetas. Išmok savo pamokas ir tapk išmintingas.
Solfedžio dažniai buvo naudojami Grigališkosiose giesmese. Grigališkasis choralas - krikščioniška Dievo šlovinimo forma, kai yra maldingai giedami liturginiai ir Šventojo rašto tekstai. Tikima, kad giedant šias giesmes, buvo ne tik šlovinamas Viešpats, tačiau ir sukuriama speciali aplinka, reikalinga šventiesiems ritualams.