Kas yra protas budizme?
Esame įpratę galvoti apie protą kaip apie mąstymo organą, esantį smegenyse. Budizme (beje ir jogoje taip pat) proto sąvoka yra kur kas platesnė ir gilesnė nei mūsų įprastas supratimas apie jį: protas laikomas nepertraukiamu sąmoningumo srautu, kuris yra visos mūsų patirties pagrindas. Nepertraukiamas reiškia, kad srautas nesibaigia mirus ir neprasideda gimus. Tai tik kintantys vientiso ir nepertraukiamo srauto vis atsinaujinantys pavidalai.
Daug daugiau nei smegenys
Vakarų daboje/kultūroje protas dažnai siejamas su smegenimis – medžiaginiu organu. Tuo tarpu budizmas ir joga aiškiai skiria smegenis ir protą. Smegenys – tai organas, leidžiantis protui pasireikšti mūsų apčiuopiamame kūne, apdoroti iš jutimo organų gaunamas žinias ir išreikšti save per kūną ir asmeniškumą. Tačiau pats protas yra kažkas nemedžiagiško, tai, kas toliau gyvuoja net ir po kūno mirties. Kūnas išnyksta, tačiau proto tąsa išlieka.
Protas kaip sąmoningumo srautas
Budizme protas nėra nejudantis, nekintantis „aš“ ar siela. Vietoj to jis yra nepertraukiamas, nuolat veikiantis akimirksnio sąmoningumo būsenų sekimas. Kiekviena akimirka gimsta ir išnyksta, palikdama galimybę kitai. Tai panašu į nuolat tekančią upę: nors ji atrodo vientisa, joje esantis vanduo nuolat atsinaujina, krantai kinta. Proto sraute pasireiškia:
sąmoningumo akimirkos (vidžnana) – gebėjimas atpažinti daiktus ar reiškinius tam tikrą akimirką (pavyzdžiui, kai matote stalą, atpažįstate jį kaip stalą);
protiniai veiksniai ir psichiniai reiškiniai (četasika) — pojūčiai, jausmai, suvokimai, ketinimai, mintys ir kt.
Proto prigimtis: aiškumas ir tuštuma
Budizmas moko, kad tikroji proto prigimtis pasižymi dviem pagrindinėmis savybėmis: aiškumu ir tuštuma.
Aiškumas – tai įgimtas proto gebėjimas suvokti daiktus ir reiškinius. Protas iš prigimties visada yra aiškus, net jei jį laikinai aptemdo neigiami jausmai ar mintys. Panašiai kaip švarus dangus gali būti laikinai uždengtas debesimis, tačiau jo prigimtis išlieka aiški, žino tai šią akimirką stebėtojas – būsenų sekėjas ar nežino. Tyras dangus yra už debesų šydo. Ir jį galima pamatyti ir „tapti juo“, tai budizmo ar jogos kelias.
Tuštuma arba savasties nebuvimas reiškia, kad protas neturi įtvirtintos, nepriklausomos, nekintamos esmės ar „aš“. Protas nuolat kinta, būdamas giliai susijęs su viskuo, kas gyvuoja. Šios tiesos suvokimas išlaisvina mus nuo prisirišimo prie menamo „aš“ ir, kaip pasekmė, – nuo kančių.
Protas kaip kančios ir išsilaisvinimo šaltinis
Budizme manoma, kad būtent mūsų protas, o ne išorinis pasaulis, yra tiek kančios, tiek išsilaisvinimo šaltinis.
Kančia kyla, kai protą aptemdo tokie neigiami jausmai ir jutimai, kaip nežinojimas (tikrovės prigimties nesupratimas), prisirišimas (prisirišimas prie to, kas mums patinka) ir atstūmimas (atsisakymas to, kas mums nepatinka). Šie užtemdymai arba proto nuodai verčia mus priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie sukelia tolesnę kančią.
Išsilaisvinimas pasiekiamas išvalant protą nuo šių užtemdymų per meditavimą, išmintį ir dorą elgesį. Kai protas išvalomas, atsiskleidžia jo įgimtos savybės – aiškumas, atjauta ir išmintis.
Taigi, pagal budistinį mokymą, protas turi savęs išlaisvinimo galimybę arba savybę.
Proto perkeitimas
Norint atskleisti šią galimybę, budistinės pratybos sutelkia dėmesį būtent į darbą su protu. Taigi, medituodami mokomės be pasmerkimo stebėti minčių ir jutimų /jausmų srautą, aiškiai suvokdami jų laikiną pobūdį ir neprisirišdami prie jų. Tai leidžia palaipsniui silpninti užtemimų įtaką ir prieš stebėtojo vyzdį atskleisti pirminį proto tyrumą bei išmintį.
Taigi, budizme protas – tai ne tik mąstymo įrankis, bet ir veikianti, nuolat kintanti sąmoningumo srovė, kuri yra visų mūsų išgyvenimų priežastis ir tuo pačiu – raktas į vidinę ramybę bei išsilaisvinimą nuo kančių.
P.S. pagalvokite apie štai ką: jei įsivaizduojame proto tėkmę kaip upę, kuri nesibaigia mirus ir neatsiranda gimus, o tik keičia savo vandenį ir krantus, tuomet galime vis tik suvokti, kad upė gyvuoja visa ir iš karto, net jei stebėtojas mato tik jos mažą dalį – tarp dviejų posūkių (gimimas ir mirtis)… Ką tai reiškia? Visi pasireiškimai, visi gyvenimai taip vadinami „buvusieji“ ir „būsimi“ jau yra. Upė teka visa ir iš karto. Tai jums namų darbams… (RG Narajanas)
—
Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.
