Daugelis Theravada (Senolių kelio) budizmo vienuolių pasakytų, kad šiais laikais jūs negalite pasiekti pabudimo ir net neįmanoma pasiekti įžengimo į srautą tarpsnio, pirmosios šventumo atkarpos, kad tos dienos jau praėjo. Jie įsitikinę, kad pabudimas yra nutolusi galimybė, todėl net nededa rimtų pastangų, kad suvoktų, jog visa, kas atsiranda, – išnyksta. Šie vienuoliai visą gyvenimą gali skaityti knygas, versti sutras, manydami, kad šiame gyvenime nuskaidrėjimas neįmanomas. Bet kokia tada dharmos prasmė? Ko jaudintis, jei absoliuti tiesa taip toli, o galimybė pabusti tokia mažai tikėtina? Mes tiesiog tampame panašūs į antropologus, sociologus ar filosofus, kurie svarsto ir lygina religijas tarpusavyje.

Gautama Buda buvo tas, kurio išmintis kilo stebint Gamtą, proto ir kūno būsenas. Kiekvienas iš mūsų turime tokią galimybę. Mes turime protus ir kūnus ir visi galime juos stebėti. Tam nereikia jokių ypatingų sugebėjimų, o dabartinis laikas niekuo nesiskiria nuo Budos Gautamos laikų. Laikas yra regimybė, kurią sukelia nežinojimas. Budos Gautamos laikų žmonės nė trupučio nesiskyrė nuo šiuolaikinių žmonių – jie taip pat jautė godumą, priešiškumą ir klydo, buvo savanaudiški, tuščiagarbiai ir linkę bijoti. Jei pradėsi svarstyti apie budizmo mokymus, apie skirtingus pasiekimų lygius, tiesiog panirsi į abejones. Nereikia savęs tikrinti pagal knygos sąrašą – pažink save tol, kol jokios kūno ar proto būsenos nebegalės tavęs apgauti.

Kai pas tave prislėgta būsena, mokykis iš prislėgtumo, kai sergi, mokykis iš ligos; kai esi laimingas, mokykis iš laimės; visos šios būsenos yra galimybės mokytis šiame pasaulyje. Paversk tylų klausymąsi ir stebėjimą savo gyvenimo būdu… ir tada pradėsi suvokti būsenas. Nėra ko bijoti. Nėra nieko, ko neturėtum, ką turėtum įsigyti, ir nėra nieko, ko tau reiktų atsikratyti.

(…)

Idėja tapti Buda yra grindžiama sąlygomis. Tu manai, kad dabar nesi Buda, o norėdamas juo tapti, turi skaityti knygas, kuriose galima sužinoti kaip juo tapti. Žinoma, tai reiškia, kad turi sunkiai dirbti, jog atsikratytum tų savybių, kurios netinka budos būsenai.Tu toli gražu nesi tobulas, nes gali būti piktas ir godus, gali abejoti ir turėti baimių – aišku, budos tokių neturi. O kadangi budos yra tie, kurie žino, jie viską žino geriau nei tu. Taigi, norėdamas tapti Buda, turi atsikratyti šių ne Budos būsenų ir pabandyti įgyti Budos savybių, tokių kaip atjauta ir panašiai. Visa tai yra proto kūryba! Taip mes kuriame „budas“, nes tikime proto kūriniais. Bet tai nėra tikri budos, jie padirbti. Jie neįkūnija budų išminties, o yra tik tavo proto būsenos.

Kol įsivaizduoji save kaip žmogų, kuris turi ką nors padaryti, kad taptų kuo nors kitu, esi patekęs į spąstus, – proto būsenų spąstus, kurios ir lemia lemia asmenybės gyvavimą, ir tokioje būsenoje niekada neįgysi teisingo suvokimo. Kad ir kiek metų medituotumei, dharmos tikrai niekada nesuprasi, tai bus tik tavo vertinimai, nuomonė apie tai. Tiesioginis būdas pamatyti dabar, kad viskas, kas atsiranda – išnyksta, nereiškia, kad tu turi kažko atsikratyti. Tai reiškia, kad žiūri taip, kaip niekada nežiūrėjai anksčiau. Žiūri iš požiūrio „čia ir dabar“, o ne ieškai kažko, ko čia nėra. Ir jei įeini į šventyklą galvodamas: „Šią valandą praleisiu ieškodamas Budos, bandydamas kažkuo tapti, bandydamas atsikratyti šių blogų minčių, sėdėdamas ir valingai medituodamas, bandydamas tapti tuo, kuo turėčiau tapti, sėdėdamas čia ir stengdamasis atmesti bei įgyti, kažką išlaikyti…“ – tuomet su tokiu požiūriu meditavimas bus tikrai sunkus darbas, visada pasmerktas nesėkmei.

Bet jei vietoj to įeini į šventyklą ir tiesiog suvoki proto būsenas, iš išorės stebi troškimą kuo nors tapti, ko nors atsikratyti, ką nors padaryti arba bejėgiškumo jausmą, arba, atvirkščiai, pasitikėjimą savimi, tada pradedi matyti, kad visa tai, ką patiri, yra tik besimainančios būsenos. O ne tavo „aš“. Tu matai ateities vaizdinį, ką reiškia būti Buda, o ne darai ką nors, kad juo taptumei. Kai mes kalbame apie dėmesingumą sati, būtent tą turime omenyje.

Adžanas Sumedho. „Tiesiog taip, kaip yra“ 

*

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.

www.yogi.lt