Dar budizmo mokytojų išminties. Apie aštuonis spąstus, į kuriuos labai dažnai patenka žmonės. Tad būkime budrūs…

Atiša Dipankara, vienas didžiausių Indijos budizmo žinovų, (…) pasakė: „Aštuoni dalykai daro žmogų silpnuoliu“. Jis turėjo omenyje aštuonias pasaulietines dharmas arba aštuonis spąstus, į kuriuos patenkame:

 

Noras laimėti

Nenoras pralaimėti.

Pripažinimo troškimas

Nenoras būti paniekintam.

Pagyrų troškimas

Nenoras būti smerkiamam.

Malonumo troškimas

Skausmo nenorėjimas.

Turime jas įsiminti, kad galėtume karts nuo karto patikrinti, ar nepakliūname į vieną iš šių spąstų, ar net visus iš karto. Aš tai tikrinu. Mano praktikos esmė yra pamatyti, ar nepatenku į vieną iš šių spąstų.

Taigi turime ištirti, ar nepakliūname į šiuos spąstus.

Aš pakliūnu į juos visus, ypač į pagyrimų troškimą.

Man visada patinka būti giriamam ir tai yra didžiausia mano silpnybė.

Esu tikras, kad taip nutinka daugeliui iš mūsų; smulkmeniški, paviršutiniški, nenaudingi, juokingi pagyrimo žodžiai gali padaryti mus labai, labai silpnus.

Tas pats pasakytina ir apie pasmerkimą; kelios kvailos ir beprasmės smerkiančios pastabos gali sužeisti mus visam laikui.

Manau, jūs visi žinote, apie ką aš kalbu: kaip mes mėgstame laimėti ir kaip nekenčiame pralaimėti; kaip mes mėgstame dėmesį ir kaip mums nemalonu, kai liekame be jokio dėmesio.

Visa tai yra spąstai. Jei pateksime į vieną iš šių spąstų, prarasime savo jėgą.

Aš pats visą laiką patenku į šias aštuonias pinkles.

Nenoriu prarasti draugų, noriu pagyrimų, nenoriu girdėti smerkiančių žodžių, noriu daugiau mokinių, noriu dėmesio ir nenoriu, kad į mane nekreiptų dėmesio.

Ir ką aš darau?

Kad gaučiau tai, ko noriu, ir išvengčiau to, ko nenoriu, galų gale masažuoju visų kitų ego.

Idealiu atveju, jei būčiau tikras mokytojas, pasakyčiau, ką jums reikia išgirsti, bet tai gali būti gana skausminga.

Jei rimtai žiūrėčiau į savo, kaip dvasinio draugo, vaidmenį, tai pakenktų jūsų savimeilei.

Esmė yra tame, kad dvasinis kelias reikalauja įveikti savanaudiškus troškimus.

Atsiprašau už šiuos žodžius, bet tai vienintelė išeitis.

Jei atliksime Dharmą su šiuo ketinimu (pasaulietinių pasiekimų), mes galbūt ir gausime pasaulietinės naudos, bet negalėsime išnaudoti visų Dharmos teikiamų galimybių.

Dar daugiau pasakysiu, mes net neatliksime tikrosios Dharmos – tik netikrą Dharmą, suklastotą Dharmą.

Dzongsaras Kjentsė Rinpočė

–

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.

www.yogi.lt