Didžiųjų regimybių sąrašas (papildyta)

Paskelbta: 2020 Spa 09 | admin

Kuomet įsisąmoniname tai, jog visa yra laikina, kad laimė neišvengiamai virsta kančia, kad visi pasireiškimai savo esybėje yra netikri, o tiesiog mūsų proto atspindžiai, įstengiame įveikti pirmąją kliūtį, trukdančią meditavimo pratyboms – prisirišimą prie šio pasaulio.

Bokar Rinpoche

Žmonės gyvena miegodami ir sapnuoja sapnus. Prisiminkite kinofilmą „Matrica“. Gal viskas ne taip, kaip atrodo? Jei norime atkurti pirminę Budrumo būseną ir pradėti gyventi iš tiesų, turėtume suvokti šio pasaulio sąlygiškumą ir nustoti tapatintis su savojo proto atspindžiais (mintis-nuomonė).

Skaityti toliau →

Padūmojimai apie apeigas (I dalis)

Paskelbta: 2020 Rgs 25 | admin

Padūmojimai apie apeigas

Apeigos reikšmė ir prasmės

Susirinkom kartą pas Savitri ašrame, nuostabioje vietoje Šventojoje, satsange, lietuviškai suvėjoje. Pabaigoje kilo Šventas apeiginis dūmas bei sąvokos galvoje skleidėsi ir dūmojo. Mintys kilo ir leidos, kaip tie Šventi dūmai raitės, o keletas iš jų sugulė į šį rašinį apie apeigos prasmes.

Skaityti toliau →

Apie “globalizatorių” įrankius

Paskelbta: 2020 Rgs 04 | admin

Mes gyvename sparčių permainų laikais. Manau, tai jaučia daugelis. Senoji sankloda griūva, naujoji dar neatsirado. Byra visuomenės austuva (sistema), fizikų sąvokomis tariant, vyksta visuotinė entropija (irimas). Kiek šis irimas yra žmogaus rankų kūrinys ir kiek sąlygotas pačios būtovės (istorijos), bendrojo visuomenės vystymosi dėsningumų, mes nežinome.

Skaityti toliau →

Žmogaus virpesių galios

Paskelbta: 2020 Bal 08 | admin

Kiekvienas žmogus, būdamas kūniška ir dvasine būtybe, skleidžia tam tikrus virpesius. Šie virpesiai turi savo dažnius. Šiuos dažnius galima išmatuoti.

Kiekvienas kūno organas turi savo virpėjimo dažnį, o taip pat yra bendrinis dažnis. Bendrinis dažnis priklauso nuo visos eilės priežasčių: kūno sveikatos, maisto kokybės, įpročių, kūno, proto ir jausmų švaros, ryšio su gamta stirpumo, oro (klimatinių) sąlygų, metų laiko, ryšio su „vidiniu mokytoju“ ir t.t. Šios priežastys įtakoja vieną kitą ir turi grįžtamąjį ryšį.

Skaityti toliau →

Apie austuvas (saistumas-sistemas) ir jų suvokimą

Paskelbta: 2020 Bal 07 | admin

Negali dalyvaut, jei skirta būt.

Jogas Atmaram

Šiame rašinyje pabandysiu pažiūrėti į pasaulinius vyksmus kiek kitu kampu, nei yra įprasta. Iš stebėtojo padėties, kuris nevertina, kas teisus, o kas klysta – Stebėtojas neprisirišęs prie išankstinio matymo dar nemačius, tad gali daugiau pastebėti.

Skaityti toliau →

Renata Grebliunienė apie primočių sąvoką

Paskelbta: 2019 Gru 10 | admin

Dėl akušerės sąvokos kilmės ir naujosios sąvokos PRIMOTĖ reikalingumo

Ėmusi domėtis šiuo klausimu, pirmiausia suvokiau poreikį atrasti vidinį vaizdinį, kuris iškiltų, tariant žodį „akušeris“. Savo vaizduotėje šios sąvokos negalėjau susieti nei su vienu man žinomu, savaime kylančiu vaizdiniu. Supratau paprastą dalyką: pirmiausia, vaizdinių nekilo todėl, kad šis žodis/sąvoka yra nelietuviškos kilmės. Todėl į galvą ateidavo tik vadovėliuose išmokti dalykai.

Skaityti toliau →

Apie protingą durnių manyje

Paskelbta: 2019 Rgp 21 | admin

Niekas negali kitaip./ Georgijus Gurdžijevas

Šiandien norėčiau pakalbėt ir griežčiau. Vis stebiu Veidaknygės gyvenimą, įvairius žmonių pasisakymus žiniasklaidoje. Visur matau tą patį: nesuvoktą aistringumą, nežabotą protą, prisirišusį prie savo nuomonės ir siauro žvilgio į vieną ar kitą klausimą. Nors pasaulis platus, žvilgsnis siauras. Suprantama, jog kiekvienas žmogus mato ir supranta pasaulį savu kampu. Tačiau jei panorėtų, gali pažiūrėti ir kitaip, patyrinėti, suprasti. Ir tada galima būtų susivokti, o kas gi dedasi iš tiesų. Reiškinių priežastys dažnai neguli paviršiuje, jos yra šakninės.

Skaityti toliau →

Dėl orų (klimato) kaitos

Paskelbta: 2019 Rgp 11 | admin

Šiandien jau daugeliui akivaizdu, kad orai, užsienietiškai tariant klimatas, sparčiai keičiaisi. Mūsų Žemė lyg serga: ją išpila tai šaltis, tai karštis. Mokslininkai klimatologai teigia, jog prie šios karštinės yra prisidėję žmonės. Šį ūkio austuva (sistema), vadinama kapitalizmu, vis skatina varžytuves ir, rodos, begalinę ūkio plėtrą. Gaminame vis daugiau, valgome vis daugiau, vartojame vis daugiau. Pirmiausiai tai liečia Europą ir Šiaurės Ameriką. Į vartojimo karuselę jungiasi didžioji Azija…

Skaityti toliau →