Keturi raktai į laimę: kas yra tie keturi nemirtingieji? (papildyta)

spiti22 Visi žmonės nori ir siekia laimės. Dažniausiai žmogaus laimė, kaip ir jo protas bei jausmai, permaininga, būsenos keičia viena kitą. Šiandien jautiesi laimingas, o vakar galbūt liūdėjai. Tokia „laimė“ labai priklausoma nuo žmogaus norų, jausmų ir lūkesčių.

Ar gali būti kitaip?

Gali, ypač tiems, kurie dirba su savimi, atlieka dvasines pratybas. Budizme „Keturiais Nemirtingaisiais“ yra vadinamos savybės arba proto būsenos, atveriančios mūsų širdis ir padedančios kurti iš tiesų laimingesnį, patvaresnį pasaulį sau ir visiems aplinkiniams. Ne veltui jos vadinamos „neišmatuojamomis”: budistas siekia sekti šiuo mokymu (dharma) be jokių sąlygų, išlygų ar apribojimų bei taikyti jas visoms gyvoms būtybėms, o ne tik toms, kurios jam rūpi ar patinka.

Štai šios savybės.

Mylintis gerumas

Tai siekimas laimės ir gerovės visoms gyvoms būtybėms. Dažnai savo gerumą apribojame artimųjų ratu, šeima, draugais. Išsiugdę mylintį gerumą galime įgyti gilų empatijos (tai galimybė giliai suvokti, ką jaučia kitas žmogus) jausmą ir trokšti gerovės visiems, įskaitant ir tuos, kurie mums yra nemalonūs ar nepriimtini.

Atjauta

Pripažindami, kad visos gyvosios būtybės įvairiais gyvenimo tarpsniais patiria nepatogumų, skausmą ir kančią, išsiugdome troškimą pašalinti joms kliūtis, trukdančias pasiekti laimę. Kaip ir mylintis gerumas, atjauta neapsiriboja tik artimaisiais, bet apima visus, kurie patiria skausmą ar sunkumus.

Džiaugsmas

Dažnai kieno nors kito gerovė sukelia mums pavydą ar norą varžytis. Atjautos džiaugsmas – tai veiksmingas dalyvavimas kitų žmonių laimėje, gebėjimas nuoširdžiai džiaugtis kitų žmonių sėkme ir pasiekimais, net jei jie nėra mūsų giminaičiai ar draugai.

Tolygumas/pusiausvyra

Tolygumas kartais klaidingai suprantamas kaip abejingumas ar šaltumas. Iš tikrųjų tai gilus supratimas, kad visi reiškiniai yra laikini ir praeinantys. Tai gebėjimas stebėti savo mintis ir jausmus be vertinimo, priimant jas tokias, kokios jos yra. Tai gebėjimas visose gyvenimo aplinkybėse išlikti ramiam ir blaiviai mąstančiam, neprisirišti prie to, kas malonu, ir neatstumti to, kas nemalonu.

Visos šios savybės nėra tik atsietos sąvokos. Kad jos lengvai ir savaimingai pasireikštų mūsų kasdieniame gyvenime, galime jas ugdyti atlikdami meditavimus, kitas dvasines pratybas. Tai yra ilgalaikis darbas su savimi. Šios savybės yra prieinamos ir visuotinės – nepriklausomai nuo patirties ar pasaulėžiūros, jos jau yra kiekviename iš mūsų, ir mes galime jas išryškinti ir išplėsti, jausdami ryšį su visomis gyvomis būtybėmis. Kartu jos yra stiprybės šaltinis, padedantis išgydyti save ir padėti kitiems.

Tokiai dvasinei pasaulėžiūrai, kurią vadiname pasaulėvyda, plintant, pamažu gali keistis ir visuomenė. Šia prasme, kas yra ta visuomenė? Tai atskirų žmonių bendruomenė. Ir tik atskiras žmogus, dirbdamas su savimi, gali suvokti ir priimti ne tik savo atskirtį, tačiau ir bendrystę. Nė vienas žmogus nėra atskira sala. Padėdami vienas kitam, apsijungę bendram kilniam tikslui, žmonės tampa karma jogais. Įtvirtindami savyje ir skleisdami šias keturias neišmatuojamos vertės savybes, žmonės kuria gražesnį pasaulį sau, savo vaikams ir visoms gyvoms būtybėms šioje mūsų Žemėje.

**

Kaip atlikti pratybas?  

Štai mylinčio gerumo (metta) pratybos. 

„Mylintis gerumas pasireiškia pagrindiniu laimės siekiu, kuris būdingas visoms gyvoms būtybėms. Norėdami užmegzti ryšį su esminiu mylinčio gerumo jausmu, pradėkime nuo savęs. Tada pereiname prie ko nors, kas mums patinka. Tada prie neutralaus asmens. Tada prie žmogaus, su kuriuo mus sieja sudėtingi santykiai. Tada – su visomis būtybėmis. Svarbu tai atlikti žingsnis po žingsnio.” Mingjuras Rinpočė. 

Susiraskite ramią vietą: pasirinkite patogią ir malonią vietą, kur niekas jūsų neblaškytų.

Atsisėskite patogiai: sėdėkite tiesiai, bet neįsitempę. Galite užmerkti akis, tai padės susitelkti į vidinius pojūčius.

Pradėkite nuo savęs: pagalvokite apie savo ketinimą būti laimingam ir apie tai, kaip šis ketinimas skatina jus daryti viską, ką darote ir kaip jus keičia – net tai, kad medituojate, yra šio ketinimo įrodymas. Kartokite sau ištarą, kuri išreiškia geranoriškumą sau: „Tegul būnu laimingas jau Dabar”. 

Išplėskite ratą: palaipsniui plėskite savo gerų ketinimų ratą. Juos paeiliui skirkite mylimam žmogui, neutraliam asmeniui ir asmeniui, kuris jums sukelia neigiamus jausmus.

Vizualizuokite/pamatykite: įsivaizduokite, kad šiuos žmones supa šilta meilės ir gerumo šviesa.

Visos gyvos būtybės: pabaigai pagalvokite apie visas gyvas būtybes, siekiančias gerovės ir laimės taip pat kaip ir jūs. Pajuskite savo ryšį su jomis. Palinkėkite joms rasti laimę ir jos priežastis. 

Panašiai galite puoselėti ir kitas neišmatuojamas proto būsenas: 

 Ugdome atjautą: tokiu pat būdu linkėkite išsilaisvinimo iš kančios ir kančios priežasčių.

 Ugdome džiaugsmą: palaikome džiaugsmo jausmą sau ir džiaugsmą dėl kitų. Galvokite apie gyvenimo teikiamas galimybes ir neįkainojamas dovanas. 

 Pusiausvyros/tolygumo pratybos: užbaigiame linkėjimais išsilaisvinti nuo prisirišimo prie to, kas mums patinka (tų, kurie mums patinka), ir nuo priešiškumo tam, kas mums nepatinka (tų, kurių nemėgstame). 

spiti22

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.

www.yogi.lt