Kaip negalvoti apie baltąjį lokį?

Didysis kalnas Gyvenime neišvengiamai susiduriame su sudėtingomis aplinkybėmis, jausmais ir išgyvenimais, bet, deja, ne visada žinome, kaip su jais susidoroti. Todėl, norėdami apsisaugoti nuo jausmų sukeliamo skausmo, dažnai slopiname nemalonias ir nerimą keliančias mintis, bandydami nuo jų išsivaduoti. Tačiau ar šis būdas veiksmingas?

Psichologinis tyrimas, pavadintas Vegnerio eksperimentu, rodo paradoksalų bandymų slopinti tam tikras mintis poveikį. Tyrimo esmė ta, kad kai žmogaus prašoma negalvoti apie ką nors susijusio, šios „draudžiamos“ mintys linkusios kilti daug dažniau.

Kaip buvo atliktas tyrimas?

Psichologas Danielis Vegneris (Daniel Wegner) dalyvius padalijo į dvi dalis. Vienai daliai buvo duota užduotis galvoti apie baltąją mešką, o kitai grupei buvo griežtai uždrausta apie ją galvoti. Po tyrimo abiejų grupių buvo paprašyta pranešti, kaip dažnai jos galvojo apie baltąją mešką.

Išdavos nustebino: žmonės, kuriems buvo uždrausta galvoti apie baltąją mešką, minėjo ją daug dažniau nei žmonės, kuriems buvo leista apie ją galvoti.

Kodėl taip atsitiko?

Yra keletas prielaidų, paaiškinančių šį reiškinį:

Nuolatinis stebėjimas: kai bandome nuslopinti mintį, nuolat stebime, ar ji vėl neatsiranda. Šis nuolatinis stebėjimas iš esmės sustiprina jos buvimą mūsų sąmonėje.

Vyksmo ironija: kuo labiau stengiamės ką nors pamiršti, tuo labiau tai įsitvirtina mūsų atmintyje. Tai panašu į tai, kaip stengiamės negalvoti apie tam tikrą asmenį, tačiau nuolat apie jį prisimename.

Riboti ištekliai: bandymas užgniaužti vieną mintį atima daug protinių išteklių, todėl sunkiau persijungti prie kitų minčių.

Vegnerio tyrimo reikšmė

Vegnerio tyrimas turi svarbią reikšmę mūsų proto veikimo supratimui. Jis rodo, kad mūsų mintys negali būti suvaldytos tiesioginiu būdu, draudimais ir užkardymais. Net jei tai ir kažkiek įmanoma, tačiau trumpam. Draudimai tik stiprina minties poveikį ir įtaką. Šis reiškinys gali paaiškinti, kodėl taip sunku išsilaisvinti nuo kai kurių įkyrių minčių ir kodėl draudimai dažnai turi priešingą poveikį.

Todėl joga, suteikdama būdus įvaldyti savo protą, niekada neveikia tiesiogiai, galima sakyti, joga yra savęs suvokimo būdų rinkinys, kuris ne apie suvaldymą, greičiau apie savaiminę būseną, kuri ateina, kaip, pavyzdžiui, ateina miegas.

Meditavimas su pica

Garsus budizmo mokytojas Mingjuras Rinpočė mėgsta su savo mokiniais atlikti panašų tyrimą, tik vietoj baltųjų meškų jis paprastai prašo jų negalvoti apie picą. Atlikdami šią „picos meditaciją” geriau suvokiame savo mąstymo modelius, išmokstame stebėti ir suvokti savo mintis, o tai galiausiai veda į stebėtojo būsenos įtvirtinimą, kai tarp minties ir to, kas ją stebi, atsiranda erdvė. Ši erdvė yra sąmoninga, ji įgalina pasirinkti ir suvokti…

Vesdamas įvadus į meditavimo pratybas, siūlydavau žmonėms atlikti tokį patį pratimą – tik negalvoti apie raudoną beždžionę, kaip kažkada man parodė mano mokytojai. Apie raudoną beždžionę negalvoti dar sunkiau, nei apie baltąją mešką, nes gi raudona spalva ir neįprastas vaizdinys – raudona beždžionė – tvirtai įsirėžia į protą… Pabandykit.

 

Didysis kalnas

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.

www.yogi.lt