Keturios Kilniosios tiesos įprastai laikomos pirmaisiais mokymais, kuriuos Buda pateikė pasiekęs nušvitimo, išsivadavimo ir suvokimo būseną. Jos yra budistinio kelio esmė.
Budos mokyme apie Keturias Kilniąsias tiesas nuosekliai aiškinama, kodėl kenčiame ir kaip galime rasti ramybę ir laimę. Todėl kartais jos lyginamos su gydytoju, nustatančiu ligą ir skiriančiu gydymą. Pirmoji Tiesa įvardija ligą, antroji Tiesa nurodo jos priežastis, trečioji – suteikia vilties pasveikti, o ketvirtoji Tiesa yra vaistas.
Svarbu suvokti, kad Keturios kilniosios tiesos neišplaukia viena iš kitos, bet sudaro dvi tarpusavyje susijusias tiesų poras: tiesos apie kančią ir jos priežastis bei tiesos apie kančios nutraukimą ir kelią.
Nebūtina būti budistu, kad savo gyvenime remtis Keturiomis Kilniosiomis tiesomis. Vienas iš būdų suprasti šias sąvokas – žiūrėti į tiesas kaip į prielaidas, o patį Budos mokymą – kaip šių prielaidų tikrinimo ir jų suvokimo vyksmą. Tai nėra vien tikėjimas, o daugiau patyrimas.
Netgi paviršutinis susipažinimas su jomis suteikia žmogui naują kokybę, kitokį „išmatavimą“, netgi viltį, kad dvasinis kelias yra, jis galimas ir veiksmingas.
Štai šios keturios Kilniosios tiesos:
- Tiesa apie kančią
Gyvenimas kupinas kančios, kuri žymima „dukkha“ sąvoka. Dažnai žmones atbaido ištara „gyvenimas yra kančia” ir jie nusprendžia, kad budistinis požiūris jiems netinka. Iš tikrųjų, nors žodis „dukkha” iš pali / sanskrito paprastai verčiamas kaip „kančia”, teisingiau jį apibrėžti kaip nepasitenkinimą arba skausmą.
Tai reiškia, kad net kai esame laimingi, iš esmės savyje patiriame skausmingus, nemalonius jausmus ir pojūčius: užslėptą nerimą ir nesaugumą, pokyčių baimę ir t.t. Kad ir kokie sėkmingi būtume, niekada nesame visiškai patenkinti. Gyvendami giliai dvilypiame pasaulyje, nujaučiame, kad sėkmė netruks amžinai. Žmogui sunku netgi pasidžiaugti, ką jis turi dabar, nes kamuoja ateities baimė, praeities nuoskaudos ir pan.
- Tiesa apie kančios priežastis
Kančios priežastis glūdi mūsų galvoje ir pasireiškia klaidingais įsitikinimais apie tikrovės prigimtį (pamatinis neišmanymas).
Todėl nuolat patiriame troškimą (ilgesį): laimės ieškome išorėje, įsikibę į viską, kas, mūsų manymu, suteiks mums džiaugsmo ir saugumo jausmą. Tačiau šie jausmai nepastovūs, ir mes vėl ieškome kito laimės šaltinio. Ir taip vėl ir vėl sukamės ratu, nerasdami tikrojo pasitenkinimo.
Mes prisirišame prie daiktų, žmonių, sampratų ir nuomonių apie save ir mus supantį pasaulį. Tada jaučiamės liūdni ir nusivylę, kai pasaulis nepateisina mūsų vilčių ir gyvenimas nepateisina mūsų lūkesčių. Kuriuos dažnai vadiname „teisėtais lūkesčiais“. Tai saviapgaulės kelias, kurį dažnai palaiko ir visuomenė, susidedanti iš save apgaudinėjančių žmonių visumos.
Be to, klaidingai manome, kad kiekvienas iš mūsų yra vienintelis, nepriklausomas, nekintantis „aš”. Augant savo „aš“ svarbumo pojūčiui, auga ir kančia. Anksčiau ar vėliau įvyksta kažkokia nesėkmė, nelaimė (pvz., darbo netektis, paties ar artimojo liga ar mirtis), kurią žmogui išgyventi labai sunku, jei jis nedirba su savimi, nėra susipažinęs ir priėmęs šių tiesų.
Tad skausminga ir bergždžia kova siekiant išlaikyti šias regimybes vadinama samsaros, arba rėdos gyvasties (ciklinės egzistencijos), kurią riboja karmos dėsniai, vardu. Žmogus vis sukasi ir sukasi ratu ir net nežino, kad yra galimybė iš jo išeiti…
- Tiesa apie kančios nutraukimą
Gera žinia ta, kad mūsų sąmoningumo aptemimai irgi yra laikini. Jie yra tarsi praeinantys debesys, užtemdantys giedrą dangų – mūsų nušvitusią prigimtį, kuri visada yra su mumis. Todėl mes galime nutraukti kančią šalindami jos priežastis. Tai nėra paprastas, linijinis veiksmas. Juk ir debesų danguje išvaikyti negalime. Tačiau juk žinome, kad už jų yra giedras dangus!
Kad tai padarytume, turime atsikratyti regimybių apie tikrovės prigimtį ir atsisakyti menamo „savęs“ ir mus supančio pasaulio suvokimo. Tam pasitarnauja mūsų bundantis protas ir pojūčiai, stiprėjanti nuojauta.
Buda ir jo mokiniai paaiškino, kas yra Tikrovė, o kas – tik regimybė. Kas keičiasi, o kas – nesikeičia. Svarbu šias prielaidas paversti savo paties tikrove, įsitikinti jų teisingumu. Tai galima padaryti per pratybas, meditavimus ir Stebėtojo būsenos įtvirtinimą, dvasinį pastabumą.
Išsilaisvinimas iš kančios panardina nušvitusį protą į nirvanos, arba visiškos palaimos, būseną, esančią anapus karmos dėsnių.
- Tiesa apie kelią
Laikydamiesi Aštuonialypio kančios nutraukimo kelio (teisingai gyvendami, atlikdami meditavimus ir kitas pratybas, ugdydamiesi išmintį), galime eiti tuo pačiu keliu į Suvokimą ir laisvę kaip ir anksčiau gyvenę budos. Mes taip pat galime budinti savo budrumą ir mėgautis gyvenimo patirtimi be vertinimų, šališkumo, manipuliacijų ar kitų proto ir jausmų kliūčių, kuriuos statome tarp savęs ir tikrovės.
Iš esmės tai yra gairės, nurodančios sekėjui, kaip eiti dvasiniu keliu, budinti suvokimą. Tad Taurusis Aštuonialypis kelias yra ketvirtoji Taurioji tiesa – Kelias, vedantis iš kančių. Jį pripažįsta ir juo vadovaujasi visos budizmo mokyklos ir kryptys.
Šis kelias yra vienas budizmo siekinių, vadinamų Viduriniuoju keliu, kadangi einant juo yra vengiama kraštutinumų: iš vienos pusės, laimės ieškojimo jusliniuose ir kitokiuose malonumuose; iš kitos pusės, laimės ieškojimo marinimesi, įvairiose askezėse (kas yra, pasak Budos mokymo, skausmingas, bevertis, bergždžias reikalas). Pats patyręs abu kraštutinumus ir pažinęs jų bergždumą, Buda savo ieškojimuose atvėrė Vidurinįjį kelią, leidžiantį remtis tikruoju matymu ir žinojimu (pažinimu), vedantį į vaiskiąją ramybę, įžvalgą, atbudimą ir nirvaną. Kaip tik šis kelias ir vadinamas Tauriuoju keliu.
Kaip rodo pavadinimas, Kelią sudaro aštuonios persipynusios gijos (veiksniai), todėl derėtų jį vadinti „aštuonialypiu“ (sudėtu iš aštuonių gijų). Pačios gijos sudaro tarsi tris dalis.
Išmintis (skr. prajñā, pali paññā)
- Teisingas (tobulas) požiūris
- Teisingas (tobulas) ketinimas (mąstymas)
Dora (skr. śīla, pali sīla)
- Teisingas (tobulas) kalbėjimas
- Teisingas (tobulas) elgesys
- Teisingas (tobulas) gyvenimas
Proto dvasios ugdymas (skr. samādhi, pali samādhi)
- Teisingos (tobulos) pastangos
- Teisingas (tobulas) budrumas
- Teisingas (tobulas) susitelkimas (vydojimas, meditavimas)
Šių gijų nederėtų suvokti linijine prasme, kaip pereinančių viena į kitą. Iš tiesų reikėtų žengti visomis aštuoniomis gijomis kartu, pagal kiekvieno asmens gebėjimus. Jos visos tarpusavyje glaudžiai susijusios ir pasistūmėjimas vienos gijos dalykuose, padeda daryti pažangą kitose gijose.
Visų Kelio gijų apibūdinimuose esantis žodis „teisingas“ taip įprastai verčiamas, tačiau jis gali reikšti daugiau „tikrumo“ sąvokų: pilnatviškas, vieningas, darnus, dermingas, netgi tobulas.
Taurusis aštuonialypis kelias dažnai vaizduojamas budizme kaip Dharmos ratas (skr. dharmacakra, pali dhammacakka), kurio aštuoni stipinai atitinka aštuonias kelio gijas.
Tai yra Budos mokymo esmė, kuri gali pagelbėti kiekvienam žmogui einant savuoju gyvenimo keliu.
—
Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.