Švari kalba yra pats Suvokimas

rgnarajanasŠvari kalba yra suvokimas, yra darna, yra giliausia dermė. Tada tu imi Žinoti, net ne-žinai – iš kur, kaip… Tuomet pasaulis plečiasi, peržengdamas anksčiau tavo proto užtvertus riboženklius.

Puikų vasaros rytą, medituodami (būvą/savižvalgą) Palangoje, būvojome gražioj tyloj. Toje tyloje kartais pasigirsdavo šventyklos varpai, pravažiuojančios mašinos ūžesys. Garsas ateidavo ir praeidavo. Po būvos viena iš dalyvių paklausė:

- O ką reiškia „medžiaginis kūnas“, kurį jūs minėjote?

Atsakiau:

- Medžiaginis, reiškia fizinis, daiktinis, apčiuopiamas kūnas. Jūs tiek įpratote prie tų tarptautinių žodelių, kad protas kartais atsisako suprasti gimtąją kalbą, kuri yra nuostabus suvokimo įrankis. Nes ši kalba – mažai pakitusi pro-tėvių pro-kalbė. Kiekvienas žodis gali tapti suvokimu. O štai tarptautiniai žodžiai įveda jus į uždarą, protinę (sakytume tarptautiškai – mentalinę) erdvę. Kurios suvokimas apribotas, ankštas. Tiek įprantame ten būti, kaip žuvytės stiklinėje dėžėje, kurią vadiname akvariumu, jog užmirštame, jog pasaulis yra daug nuostabesnis.

- Štai paimkime žodį „meditacija“. Ką jis mums reiškia, savaime? Ogi nieko. Tiesiog protiškai išmokome jo reikšmę ir tiek. Mums kažkas pasakė, mes patikėjome. Nėra savaimingo vidinio žinojimo. Tada ištarkime: savižvalga, būva. Šie žodžiai kalba su mumis, vesdami ir rodydami kelią. Štai jūs minėjote medžiaginį kūną, kurį esame įpratę vadinti fiziniu. Žinia, dar yra taip vadinamas astralinis kūnas. Pavadinkime jį lietuviškai.

- Ir kaip gi būtų lietuviškai? – paklausė vienas iš dalyvių.

- Žvaigždžių, arba žvaigždinis kūnas, – atsakiau, – ar jaučiate, kad jis suteikia visiškai kitokį metmenį pačiam žodžiui, sąvokai (visai ne terminui), kaip jis kalbasi su mumis?

- Iš tiesų, – pasakė vienas vaikinas, – dabar aš tiesiog žinau…

Ir tęsiau toliau:

- Yra dar keistų dalykų. Stebiuosi įstaigos pavadinimu „etninės kultūros centras“. Jame nėra anei vieno lietuviško žodžio, nors tai įstaiga, užsiimanti tautiniais papročiais, mūsų protėvių paveldo puoselėjimu.

- O kaip lietuviškai? – vėl pasigirdo klausimas.

- Deja, mūsų kalboje, berods, neturime vieno iš esmingų raktinių žodžių „kultūra“… Būtų „Tautinės kultūros ašis“. Tuomet aišku, kas tai yra ir kaip tai veikia. Kalba savaime suteikia šį suvokimą.

- O gal galima būtų kultūrą pavadinti savastimi? Tuomet išeitų Tautinės savasties ašis… – kažkas pridėjo.

- Žinoma, puiki mintis. Tautinės savasties ašis. Šiai įstaigai tai suteiktų gelmės ir žmonės giliau suprastų, ką ir kaip ji veikia… Štai pats žodis centras (lotynai tardavo kentrum) – jis mums nieko nereiškia. O štai ašis…….

Jaučiau, kaip žmonės apsidžiaugė ir atbudo tam naujam susivokimui. Šis tylusis džiaugsmas sklandė ore ir skleidėsi.

- Kai šiam suvokimui atbus vis daugiau žmonių, viskas imsis vykti savaimingai, ne automatiškai. Mažės kovų, augs bendradarbiavimas, sutarimas. Bet kokios dvasinės pratybos, joga yra pirmiausia apsivalymas, nuskaidrėjimas. Kas išeina iš mūsų burnos, koks žodis? Gal iš pradžių keikėmės, paskui savaime supratome, jog tai negerai, ir nustojome. Atsimokę universitetuose, prikimšti tarptautinių terminų (ne sąvokų) uždarėme save į proto dėžutę, uždarą ankštą erdvę, įsivaizduodami, jog būtent tai ir yra visas pasaulis. Tai juokinga. Mes, Lietuvoje gimę, esame puikioje padėtyje, turime senovinę kalbą, kuri gali padėti susivokti, atsibusti iš to jau pašvinkusio protinio sapno, kurį vadiname gyvenimu. Šis ankštas pasaulis nevertas gyvenimo vardo. Gyvenimas prasideda DABAR.

rimo tūto sutariela,

Gint-aras, Gint-taras, Gin-ta-ras, Man-girdas, Na-ra-janas (jonas) arba tiesiog RG.

2016 liepos 24 diena, Palanga

PS.

Štai taip lietuviškai kompiuteris prakalbo, žiūrėti ČIA.

O ČIA Svetimžodžių žodynėlis, skirtas lietuviams, besimokantiems lietuvių kalbos.

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Suvokimas yra aukščiausia dermė (darna).

www.yogi.lt

palanga

Irmos Ram nuotr.