Šiame rašinyje trumpai apžvelgsime čakras (lietuviškai – agnos ašis, ratus) ir jų ryšius su lietuvių Deivais bei medžiais. Čakros yra agnos sūkuriai, susiję su nematomais žmogaus kūnais, kuriuos jogai vadina apvalkalais arba kaušais. Šiuos spalvotus sūkurius, jų spalvas galite pamatyti, pajausti, susitelkę į vidų. Čakros – tai agnos „sankryžos“ – ašys, „atsakingos“ už tam tikras veikimo sritis. Jos tarsi jungiamosios grandys tarp įvairių žmogaus kūno lygmenų. Jos nėra nei indiškos, nei lietuviškos, o yra būdingos visiems žmonėms.
Indai jas aprašo savomis priemonėmis, savais būdais. Pabandykime ir mes atrasti jų ryšius su lietuvių Deivais ir medžiais. Tai, ką čia parašysiu, yra mano prajautimas. Jei jaučiate kitaip – parašykite. Suprantama, kad šie išskyrimai bus sąlyginio pobūdžio, nes pasaulyje viskas yra susiję su viskuo. Tačiau čia išskiriu vyraujančius, valdančius pradus ir du čakros lygmenis. Taip pat išskirtos esminės Deivybės, valdančios vieną ar kitą agnos ašį. Lygmenis „atstovauja“ du (ar daugiau) Deivų.
Visi medžiai yra būdingi Lietuvai, jie esminiai mums ir gydomieji. Maumedžiai taip pat gana plačiai augo Lietuvoje ankstesniais amžiais.
Į šią austuvą taip pat gražiai gula ir Priesakai iš Tautinės Giesmės – Vinco Kudirkos užrašyto Apreiškimo.
**
Pirmoji čakra – Šaknies ašis. Tai atraminė ašis, nes visos kitos yra aukščiau jos. Dar ji vadinama Pamatine, yra stuburo apatinėje dalyje, pačioje pilvo apačioje.
Pradas (stichija) – Žemė.
Spalva – raudona, juoda.
Medis – klevas, uosis/jovaras.
Lietuvių Deivybės – Vėlinas, Žemyna.
Priesakas: iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia.
Klevas gerai gydo apatinių žmogaus organų susirgimus, pats susijęs su požemiu, atgimimu, jis neša ramybę. Uosis ir jovaras yra gyvybės medžio įsikūnijimai, keliaujantys per visas ašis iki septintosios. Žemyna – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva Deivė, suteikianti žemei ir žmogui, jos dalelei, vaisingumą, tai vaisingumo ištakos (ne vien palikuonių prasme, tačiau ir visokios kūrybos). Pats vaisingumas pasireiškia antrojoje ašyje. Vėlinas – gilus požemių Deivas, apsaugininkas, išreiškiantis Žemės ištakas.
**
Antroji čakra – Kryžmens ašis. Yra maždaug lyties organų srityje.
Pradas (stichija) – Vanduo.
Spalva – oranžinė, ruda.
Medis: obelis, beržas.
Lietuvių Deivybės – Milda/Austėja, Gabija.
Priesakas: tegu tavo vaikai eina vien takais dorybės.
Beržas – kaitri mediena namų židinio Deivės Gabijos Ugniai. Buvo toks paprotys – pavasarį dovanoti beržo šakeles tai merginai, kuriai vaikinas peršasi ir nori su ja susilaukti vaikų. Milda – meilės ir piršlybų Deivė. Austėja – šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių, besilaukiančių moterų globėja. Čia Deivės Gabijos ištakos, o pilnai ji pasireiškia trečiojoje ašyje.
**
Trečioji čakra – Saulės rezginio ašis. Yra saulės raizginyje ar šiek tiek žemiau.
Regos ištakos.
Pradas (stichija) – Ugnis.
Spalva – geltona arba purpurinė.
Medis: alksnis (juodalksnis ir baltalksnis), ieva.
Lietuvių Deivybės – Žemėpatis, Gabija.
Priesakas: tegu Saulė Lietuvos tamsumus prašalina.
Deivė Gabija, namų židinio saugotoja, prižiūrinti apatines čakras iš aukštesnio lygmens sąmoningumo. Žemėpatis – derliaus, maisto ir visokio ūkio Deivas. Simboliškai Žemėpatis šioje ašyje aukoja Gabijos namų ugniai duoną, grūdus ir pan. Alksnis yra dvilypis, Ieva šį dvilypumą atsveria ir pakylėja link širdies.
**
Ketvirtoji čakra – Širdies ašis. Yra širdies plote.
Lytėjimo ištakos.
Pradas (stichija) – Oras.
Spalva – žalia, rausva ar auksinė.
Medis: pušis ir eglė.
Lietuvių Deivybės – Lada ir Lela (Didžioji Motina).
Priesakas: tegu Meilė Lietuvos dega mūsų širdyse.
Gilios, labai senos kilmės Deivybės – Motinos Lada (mantra lado) ir jos duktė Lela (mantra leliumoi) yra Deivės Motinos. Jų vaidmuo (meilėje ir motinystėje) buvo labai svarbus senaisiais laikais, vėliau beveik užmirštas. Lados ir Lelos atspindžiai – pušis (pirmiausia, pajūrio pušis, kur vėjai siaučia) ir eglė.
**
Penktoji čakra – Kaklo ašis. Yra kaklo srityje.
Garso ištakos.
Pradas (stichija) – Erdvė.
Spalva – šviesiai melsva, sidabrinė, žalsvai melsva.
Medis: ąžuolas, bukas.
Lietuvių Deivybės – Ragutis, Vaižgantas, (Perkūnas).
Priesakas: tegu dirba tavo naudai ir žmonių gėrybei.
Penktoji ašis – vyriška buveinė. Vaižgantas yra derliaus ir linų Deivas (dukart gimęs, kas perkeltine prasme reiškia atbudimą aukštesniam suvokimui – Vydijai, Žinyčiai). Jam aukodavo moterys (iš ketvirtosios ašies agnos virpesių) – aukščiausia moteris užsilipdavo ant aukščiausio suolo, iškeldavo rankas su linais ir aukodavo. Deivas Ragutis – senovinis Pašventėjas, didvyris, gynėjas.
**
Šeštoji čakra – Agnijos (Kaktos-Kaukolės) ašis. Yra kaukolės viduryje.
Penkių žemiau esančių pojūčių vadovė.
Pradas – šviesos ir būties ištakos, Visatos motė-gimda.
Spalva – indigo, violetinė, rečiau – balta, geltona.
Medis: liepa, maumedis.
Lietuvių Deivybės – Laima/Perkūnas, Agnija.
Priesakas: ir Šviesa ir Tiesa mus žingsnius telydi.
Deivė Laima laimina ir rodo kelią, saugodama (per lieptelį veda), Perkūnas prašviečia erdvę (jo virpesiai jaučiami ir penktojoje ašyje). Agnija – aukščiausios Ugnies šventyklos Deivė. Ji tiek karšta, kad čia rodosi mėlynų ir violetinių atspalvių. Liepa susijusi su Laima, Perkūnas – su kietuoju maumedžiu bei apačioje esančiu ąžuolu. Agnija priima visas aukas, pati būdama virš visų pasireiškimų. Čia apsijungia vyriškasis ir moteriškasis pradai.
**
Septintoji čakra – Karūnos ašis. Yra viršugalvyje ir šiek tiek virš jo.
Deiviškumas aukščiau pojūčių skvarmų.
Spalva – violetinė, pati šerdis balta, spinduliai auksiniai.
Medis: uosis, jovaras.
Lietuvių Deivybės – Agnija, Praamžius.
Priesakas: vardan tos Lietuvos Vienybė težydi.
Ši ašis yra visiškos vienovės sritis, kurios nieks nepasiekia. Iš violetinės ugnies užgimsta visiškai balta spalva, už Agnijos atrandame Pradininką Praamžių, kuris yra niekas ir viskas. Pasakojama, kad jis pats buvo pagimdytas Motinos Lados…
RG
–
Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.
www.yogi.lt