Dao, kuris turi vardą, nėra tikrasis Dao.

Dao De Dzin

*

Bet kokios dvasinės pratybos, joga yra pirmiausia apsivalymas, nuskaidrėjimas. Kas išeina iš mūsų burnos, koks žodis? Gal iš pradžių keikėmės, paskui savaime supratome, jog tai negerai, ir nustojome. Atsimokę universitetuose, prikimšti tarptautinių terminų (ne sąvokų) uždarėme save į proto dėžutę, uždarą ankštą erdvę, įsivaizduodami, jog būtent tai ir yra visas pasaulis. Tai juokinga. Mes, Lietuvoje gimę, esame puikioje padėtyje, turime senovinę kalbą, kuri gali padėti susivokti, atsibusti iš to jau pašvinkusio protinio sapno, kurį vadiname gyvenimu. Šis ankštas pasaulis nevertas gyvenimo vardo. Gyvenimas prasideda DABAR.

RG Narajanas

*

Laimė yra ten, kur esate ir jūs – kur jūs, ten ir laimė. Jinai jus supa, tai natūralus dalykas. Ji – kaip oras, kaip dangus.

Ošo

*

Anuška jau nupirko alyvuogių aliejų, ir ne tik nupirko, tačiau jį ir išliejo. Taip kad posėdis neįvyks.

Profesorius Volandas, „Meistras ir Margarita“

*

Tikrovėje nieko nevyksta. Saulė visada čia yra, jai nėra nakties. Tik „Aš esu kūnas“ minties aptemdytas protas nuolat verpia nesibaigiantį regimybių siūlą. (…) Pastangos taip pat yra vyksmo dalis. Kai neišmanymas tampa nelankstus ir kietas, kai charakteris išsikreipia, iš to kylanti pastanga sukelia neišvengiamą skausmą. Kai visiškai paklūstama prigimčiai, nėra jokių pastangų. Dvasinio gyvenimo sėkla auga tyloje ir tamsoje iki jai skirtos valandos.

Šri Nisargadatta Maharaj

*

Asmuo yra nelyg išsiskleidęs žiedas, bet dera suprasti, kad žiedas neišsiskleidžia tuštumoje – jį iškėlė ir subrandino tam tikras augalas, sudėtinga biologinė struktūra. Panašiai ir tauta. Tautos tėra bendro žmonijos medžio žiedai, ar veikiau šakos, o žmonės – jų lapai arba žiedai. Kaip nėra medžio lapo ar žiedo, kad nebūtų išsiskleidęs ant kurios nors šakos, taip nėra ir žmogaus be tautos.

Dainius Razauskas

*

Dabar, kai mes išmokome skraidyti ore, kaip paukščiai, plaukioti po vandeniu, kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi žemėje, kaip žmonės.

Bernardas Šou

*

Be meilės galima kapoti malkas, gaminti plytas, kalti geležį, tačiau be meilės negalima bendrauti su žmonėmis.

Levas Tolstojus

*

Vienintelis dalykas, kuris gali užkardyti pasaulinį karą, yra galimybė tau pradėti visiškai naują sąmoningumą, tau pradėti visiškai naują žmonijos susivokimą; tau tapti žmogumi, kuris būtų pajėgus mylėti, kuris būtų pajėgus medituoti. Tegu meilė ir meditavimas plinta kuo toliau ir plačiau. Tegu meditavimas pasiekia kuo daugiau žmonių, kiek tik įmanoma. Be šito, visos jūsų pastangos priešintis yra bejėgės.

Ošo

*

Karlas Gustavas Jungas yra pažymėjęs: kaip vienodos sandaros yra visų mūsų kūnai (dvi kojos, dvi rankos, galva viršuje ir t.t.), taip vienodos sandaros yra mūsų sielos. Tikra dvasinė kultūra prasideda kaip tik tada, kai prasimuša pro išskirtinumą, išsiveržia iš skirtybių ir pasiekia žmogiškosios būties esmes. O tuomet ji, kad ir kokios tautos būtų, jau yra žmonijos dvasinė kultūra.

Dainius Razauskas

*

Grožis – tai teisinga linija, vienybėje ir priešybių kovoje. Tai pati ašis tarp dviejų bet kokio reiškinio ar daikto pusių, kurią pastebėjo dar senovės graikai, pavadindami aristonu – geriausiu, laikydami šio žodžio sinonimu saiką, tiksliau – saiko pojūtį. Aš įsivaizduoju šį saiką, kaip kažką labai subtilaus – kaip skustuvo ašmenis…

Ivanas Jefremovas, rašytojas

*

Ir jeigu dabar, artėjant gyvenimo saulėlydžiui, man reikėtų rinktis, rinktis esmingai, rinktis taip, kad nuo to pasirinkimo priklausytų gyvybė ar mirtis, aš pasirinkčiau ne Aristotelio „Kategorijas“, o savo senelio skiedryną Alksniupiuose ir kulbę, ant kurios vaikystėje kapodavau žabus.

Arvydas Šliogeris, filosofas

*

Jautis, stipriausias iš gyvūnų, – yra vegetaras.

Bernardas Šou

*

Žmonės bijo mirti, nes jie nežino, kas yra mirtis. Žiniuonis mirė dar prieš savo mirtį, jis pamatė, kad ten nėra ko bijoti. Tą akimirką, kai pažįsti savo tikrąją būtį, nieko nebebijai. Mirtis tau suteikia laisvę ir galią. Jei nori būti laisvas nuo pasaulio, privalai mirti pasauliui. Tada Visata yra tavo, ji tampa tavo kūnu, išraiška ir įrankiu. Laimė būti visiškai laisvam yra visiškai neapibūdinama. (…) Prisirišimas yra pančiai, neprisirišimas yra laisvė. Trokšti yra vergauti.

Šri Nisargadatta Maharaj

*

Visada sakau, kad reikia vaidinti „trečiajai akiai“, dangui. Jeigu dangus atsilieps, spektaklis įvyks. Tegul vieną sekundę, bet žiūrovas pajus: mirties nėra. O yra grožis ir amžinas gyvenimas. Visas teatras – dėl tos sekundės. Ir ji to verta.

Rimas Tuminas

*

Jūs niekada negalėsite pakeisti dalykų, kovodami su esama tikrove. Kad kažką pakeistumėt, sukurkite naują vystymosi modelį, kuris padarytų dabar esamą modelį beprasmišku (beviltišku).

B.Fuleris, išradėjas

*

Džiaugsmas yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra gyvenimas. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo.

Rabindranatas Tagorė

*

Žmogiškoji būtybė – vienintelė, sugebanti sąmoningai peržengti per visus instinktus; žmogus – tai būtybė, kuri yra pilna instinktų, egoizmo – ji gimsta egoistu, į žmogų visa tai įdeda gamta; gamta tai įdeda; išsilavinimas įdeda dorybes; gamta primeta veikimą per instinktus – išlikimo instinktas yra vienas tokių, kurie gali žmogų atvesti į niekšiškumą, tuomet kai kita sąmonės pusė gali nuvesti į pačius didžiausius didvyriškumo veiksmus. Nesvarbu, koks yra kiekvienas iš mūsų, kokie mes skirtingi, tačiau visi kartu mes sudarome vienį.

Komandantė Fidelis Kastro

*

Ar gali gi būti vienatvė, kai širdyje Mokytojas? Ar galima laikyti save paliktu likimo valiai, kuomet erdvė yra atvira ir Šviesos siūlai sujungia sąmonę su artimomis dvasiomis, į kurias ši veržiasi? Argi galite jaustis vienišais, kada Pats yra Pasakęs: Aš su jumis visada. Atstumas – smegenų regimybė. Dvasia gyvena už atstumų. Kūnas įterptas į medžiagiškų sąlygų riboženklius, tačiau dvasia neįterpta. Dvasia laisva. Dvasios laisvė apribota tik jos veržimuisi, o veržimasis – mintimis, o mintys – niekuo. Dvasios pasauliai nepaklūsta medžiagos akivaizdumui. Kuomet laiko ir erdvės regimybės sugriaunamos, dvasia savo sąmonėje apjungia Nematomą ir matomą pasaulius. Ir tada tai kas tolima, tampa artima, ir nematoma – matoma.

Agni jogos briaunos, 1963, IV, (441).

*

Тik nelaimingas žmogus bando įrodinėti, kad jis laimingas; tik miręs žmogus bando įrodyti, kad jis gyvas; tik bailys bando įrodyti, kad jis drąsuolis. Tik žmogus, suvokiantis savo nuopuolį, bando įrodyti savo didybę.

Ošo

*

Matyti reikia akimis, o ne galva.

Arvydas Šliogeris, filosofas

*

…niekada nieko neprašykite! Niekada ir nieko, ir ypač iš tų, kurie stipresni už jus. Patys pasiūlys ir patys viską duos!

Profesorius Volandas, „Meistras ir Margarita“.

*

Klausimas: Ko turėčiau išmokti? Atsakymas: Gyventi be (be susireikšminimo . Galėsi tai padaryti, kai pažinsi savo tikrąją būtį (swarupa) kaip nepalenkiamą, bebaimę ir pergalingą. Kai esi visiškai tikras, kad niekas negali tavęs varginti, išskyrus tavo paties vaizduotę, tu atmeti troškimus ir baimes, sąvokas ir idėjas. Tada gyveni, vadovaudamasis tik tiesa.

Šri Nisargatta Maharaj

*

Kas negero tame, jog kažkas juokiasi be priežasties? Kam reikalinga priežastis, kad juoktumeis? Priežastis reikalinga, kad liūdėtum. Kad būtum laimingas, nereikia priežasties.

Ošo

*

Žmonės kaip žmonės. Pinigus mėgsta, tačiau juk šitaip visada buvo… Žmonija mėgsta pinigus, iš ko jie bebūtų padaryti, ar iš odos, ar iš popieriaus, iš bronzos arba iš aukso. Na, lengvabūdiški… na ką gi… ir gailestingumas kartais pasibeldžia į jų širdis… paprasčiausiai žmonės… iš esmės, primena buvusius…

Profesorius Volandas, „Meistras ir Margarita“.

*

Visą gyvenimą išlaikęs savo dvasios šviestuvą neužgesusį – jau nugalėtojas. Rūpinkis juo. Rūpinkis tuo, kad dvasia neužgestų. Šis dvasios užgesimas – blogiausia, kas galėtų atsitikti žmogui. Nebodamas nieko ir nugalėdamas, išlaikyk dvasios ugnį.

Agni jogos briaunos, 1963 m., 4 tomas, 319.

*

Jeigu jūs ramūs, jums visas gyvenimas tampa ramiu. Tai lyg atspindys. Visa, kas jūs esate, pilnai atsispindi. Kiekvienas tampa veidrodžiu.

Ošo

*

Tikra dvasinė kultūra prasideda kaip tik tada, kai prasimuša pro išskirtinumą, išsiveržia iš skirtybių ir pasiekia žmogiškosios būties esmes. O tuomet ji, kad ir kokios tautos būtų, jau yra žmonijos dvasinė kultūra.

Dainius Razauskas

*

Piktų žmonių nėr pasauly, yra tik nelaimingi žmonės.

Jėšua Ga-Nocris, „Meistras ir Margarita“.

*

Psichinės esmės (tikrosios asmenybės) ugdymas pirmiausia atneša dvi išdavų rūšis. Augant psichinei asmenybės esmei auga ir jautrumas. O su jautrumo augimu auga ir galimybė kentėti. Tačiau jautrumo vystymasis atveda taip pat ir į tai, jog pas jus atsiranda gebėjimas žiūrėti į išorės sąlygas visiškai kitaip, nei anksčiau, su vidinės laisvės pojūčiu, kuris leidžia jums atsiskirti nuo išorės sąlygotumų ir negauti įprastų smūgių iš išorės. Jūs galite priimti sunkumus ar dar kažką ramiai, taikiai, turėdami būtiną vidinį susivokimą, nebūdami sutrikę. Ir tuomet jūs, iš vienos pusės, tampate labiau jautriais, o iš kitos, jūs turite didesnę jėgą pernešti šį jautrumą nesutrikdami.

Mira Alfassa (Motina)

*

Laisvė-teisė daryti viską kas nekenkia kitiems.

M. Klaudijus

–