Kalba Motina ir Šri Aurobindo

   Pirmoji būtinybė kiekvienam iš mūsų yra savo paties transformacija, ir geriausias būdas padėti pasauliui yra realizuoti Dieviškumą savyje.

 Motina

 Šiuolaikinės civilizacijos sąlygomis žmonės veikia tik sąmonės paviršiumi. Protas – egzistencijos išorinė dalis; jie veikia pačioje paviršinėje dalyje ir, atlikdami vis gilesnius tyrimus, bando surasti vis daugiau apimančią Tiesą. O tikrasis metodas yra šis: reikia tiesiogiai užmegzti ryšį su vidine Tiesa ir, gavus jos impulsą, vadovaujantis jos žinojimu, vykdyti išorinius veiksmus, kurie būtų jau ne Tiesos paieška, o jos kūryba – tai yra, Tiesos jėga realizuosis į išorę žmogiškųjų instrumentų pagalba.

Žmonės nuolat kuria planus, kuria mentalines konstrukcijas ir, pagal jas bando veikti. Tačiau tai, ką jie įgyvendina, pilnai neatitinka to, ką sukūrė jų protas. Jie visada kažką prideda, vis kažką pakeičia ta jėga, kurios jie nesupranta, laikydami šios jėgos veikimą sutapimais arba atsitiktinumais, – tačiau iš tikrųjų tai yra Tiesos galia.

Šitoji galia bando pasirodyti pasaulyje, vykdydama spaudimą, kas, suprantama, veda į mentalinių ir vitalinių (jausminių), kitaip tariant paviršinių kūrinių pasikeitimą. Šri Aurobindo šia tema kalbėjo:

„Iš pradžių reikia žinoti, o paskui daryti, tuomet kai žmonės pirma kažką padaro, o jau paskui, atsižvelgiant į rezultatus, bando gauti žinojimą“.

Motina. 1966 08 28

 ***

Atkaklūs raginimai veikti yra beprasmiai, kuomet nėra šviesos, kuri yra būtina teisingam veikimui. „Joga turi talpinti savyje gyvenimą, o ne atskirti nuo jo“, – tai nereiškia, kad mes turime priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, su jo neįžengiamu nemokšiškumu ir menkumu, pasitenkinti dabartine žmogaus valios ir proto nesantaikos ir chaoso užpildyta būsena, kurių variklis yra žemiausi motyvai ir instinktai.

Veiksmo gynėjai įsivaizduoja, kad žmogiškoji energija ir intelektas viską sutvarkys, jei jau jie visada siekia kažko nauja. Dabartinė padėtis pasaulyje, nežiūrint į neregėtą intelekto išvystymą ir istorijoje nematytus energijos išteklius, – akivaizdus įrodymas to, kad visa tai įkvepia paprasčiausia iliuzija.

Joga tvirtina, kad tikrą gyvenimo pagrindą galima atrasti, tik pakeitus sąmonę; veiksmas turi eiti iš vidaus į išorę – štai tikrasis įstatymas. Tik „iš vidaus“ – tai nereiškia panirti ketvirtį centimetro nuo paviršiaus. Reikia nerti į pačias gilumas ir atrasti savo sielą, tikrąjį „Aš“, dieviškąją realybę, esančią mumyse, – tik tokiu atveju gyvenimas iš tikro ims išreikšti tai, kas mes esame, o ne tos aklosios, netobulos ir nevykusios būtybės, kuria mes buvome, sumaištį, be tvarkos ir jokio sustojimo.

Reikia atlikti pasirinkimą: arba gyventi ankstesnį gyvenimą, kuriame nėra nei tvarkos, nei sveikos nuovokos ir baksnotis tai šen tai ten, tikintis vieną kartą atsitiktinai aptikti kokį atradimą, arba eiti gilyn į save ir tol laukti vidinės šviesos, kol mes atrasime Dieviškumą ir galėsime jį išreikšti savęs viduje ir išorėje.

 Šri Aurobindo

***

  Nėra negero darbo, yra tik negeri darbuotojai. Bet koks darbas yra geras, jeigu jis atliekamas teisingame nusiteikime. Štai ir viskas. Tai vienas iš būdų bendrauti su Dieviškumu, ir jeigu jūs savo laimei suvokiate vidinę šviesą, tuomet jūs matote, kad, atlikdami kažkokį rankų darbą, jūs lyg kreipiatės į Dieviškumą per daiktus ir jūsų bendravimas su juo tampa labai konkretus; prieš jus atsiveria visas pasaulis, laukiantis, kad jį ištirtumėte, ir tai yra nuostabu.

Jūs esate jauni ir jums viskas priekyje. Tačiau, kad būti jaunu, iš tikrųjų jaunu, reikalingas nuolatinis augimas, nuolatinis vystymasis, nuolatinis judėjimas pirmyn. Tik augimas yra jaunystės požymis, o sąmonės augimas yra begalinis. Pažįstu dvidešimtmečius senukus ir penkiasdešimties – šešiasdešimties – septyniasdešimties metų jaunuolius. O rankų darbas padeda palaikyti gerą sveikatą.

Motina 1970 03 10

***

Iškelsiu dvi sąlygas. Pirmoji – noras vystytis. Manau, tai gana kukli sąlyga. Noras vystytis – kitaip tariant, žmogus turi suprasti, kad jam dar teks ateityje viską padaryti ir viską užkariauti. Antra sąlyga: kiekvieną dieną iš jūsų reikalausiu veiklos – bet kokia veikla, darbas, visa, ką tik sugalvojate, tačiau ne sau pačiam; darykite kažką savo laisva valia visiems, negalima gyventi tik sau, taip, lyg būtumėte Visatos centre ir visas pasaulis turėtų suktis aplink jus, nors dauguma žmonių elgiasi būtent šitaip. Iš tikro, jie to netgi nesupranta. Tegu kiekvienas suvokia, kad mes nesąmoningai statome save į Visatos centrą ir geidžiame, kad visa, taip ar kitaip, būtų skirta mums. O mes turėtume pasistengti ir atlikti pastangą tam, kad pripažinti ir viso likusio pasaulio egzistavimą. Štai ir viskas. Tik šitaip galima išplėsti sąmonę ir tapti šiek tiek didesniu, nustoti būti tokiu niekingai mažu.

Motina 1970 03 24

***

Reikalas tame, jog kada tu kažko nori, iš tikro nori tavo ego. Na, o ego… nereikia į jį kreipti dėmesio. Pirmiausia reikia prisiminti, kad tavo poelgiai turi būti atliekami ne dėl tavęs paties; tu turi pajungti save Dieviškumui ir išreikšti dieviškąją valią… O asmeninė valia, asmeniniai norai neturi nieko kas bebūtų tikra, ir negalima… Maža to, kad kad juose nėra nieko tikra, tačiau, kol jie yra, tu nepažinsi Tiesos!

Juos reikia ryžtingai… (Motina su jėga lyg atstumia kažką nuo savęs)… išvyti, atmesti! Ir tuomet mes pamatysime, kad patys iš savęs jie – niekas. Mes gyvensime tikrą gyvenimą. O kas yra tikrasis gyvenimas? Tai reiškia, kad mes nieko nedarome sau patiems. Mes veikiame ne savo valia ir ne dėl asmeninio rezultato. Visi mūsų darbai atliekami Dieviškosios valios dėl Dieviškosios valios. Ir tada mums nereikės netgi pastangų, kad pajusti didžiausią švelnumą savo pikčiausiam priešui šiame materialiame gyvenime. Tai atsitiks savaime. Kai tu išgyvensi tokį pojūtį, tu suprasi.

Kai mes sakome, kad tarnaujame Dieviškumui, tai nėra tiesiog žodžiai. Dieviškumas, o ne mes su jumis, turi veikti per mus. Čia, žinoma, galima paprieštarauti: „Tačiau kaip pažinti Dieviškąją valią?“ – juk taip? Tačiau aš jums atsakysiu į tai: „Jeigu jūs nuoširdžiai atsisakysite nuo savo asmeninės valios, tuomet sužinosite“.

Motina 1970 05 26

***

Dieviškumas yra visur, Jis kiekviename daikte, ir mes esame gimę, kad Jį atrasti ir su Juo susijungti, kad Jis galėtų išryškėti žemėje.

Motina 1972 09 17

***

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt