Lietuviškai kalbėdami žmonės griebėsi visokių svetimų žodžių, tarsi be jų negalėtų pasakyti, ką nori. O tuo visuomet pasirodo sąmonės apsiniaukimas.

Vydūnas

*

Reikalas ne kelyje, kurį mes renkamės; tai, kas mūsų viduje, verčia mus pasirinkti kelią.

O. Henris

*

Meditavimą klaidina išsigalvojimai.

Padmasambhava

*

Nepriimk ir neatmesk, tada viskas taps aišku. Tik padaryk plauko storio atskirtį, ir štai jau Dangus ir Žemė išskirti. Jei nori, kad Tiesa pasirodytų tavo žvilgiui – niekada nebūk nei Už, nei Prieš. Kova tarp Už ir Prieš yra sunkiausia proto liga.

Sen Czian

*

Su kalba juokauti negalima: žmogaus kalbėjimas – tai matomas ryšys, grandis tarp sielos ir kūno, tarp dvasios ir medžiagos.

V. Dalis

*

Neišsigalvok, nesvarstyk, o lik pirminėje ramybėje. Kurdamas sampratas, tu kenki pats sau. Nenukrypk ir vystyk pastabumą. Jei protas klajoja – visas dvasines gėrybes nuneša vėjas.

Milarepa

*

Saugokit kalbos švarumą kaip šventovę! Niekada nenaudokite užsienietiškų žodžių. Mūsų kalba tokia turtinga ir lanksti, jog mums nėra ko imti iš tų, kas biednesni už mus.

I.Turgenevas

*

Budos prigimtis – tai lyg skylė išvietėje: įsivaizduokite purviną ir mėšliną tualetą, ar jame yra kas nors švaraus? Taip yra – tai skylė jo ašyje, niekas negali jos sutepti: viskas pro ją tiesiog krenta žemyn, skylė neturi kraštų, ribų, jokio pavidalo (visa tai turi tik išvietės sėdynė), ir tuo pačiu visa ši nešvarumų šventykla gyvuoja tik šios skylės dėka; ši skylė yra pats svarbiausias dalykas išvietėje, o kartu ji neturi su išviete nieko bendra, be to, skylę skyle paverčia ne jos prigimtis, o tai, ką aplink ją pastato žmonės.

Lin Czi

*

Kalėjime Khenpo Miunselas Rinpočė mokė mane: „Tavo suvokimo lygmuo taps tau pačiam suprantamas, kai susidursi su sunkiomis aplinkybėmis. Kai viskas gerai, sunku jį atpažinti“. Kai jūs atsiduriate nemalonioje padėtyje – patirdami didžiulį skausmą, išgyvendami didelius pergyvenimus, tik tada jūs sužinote, kur esate savosiose pratybose. Jis pridėdavo: „Nepalankios aplinkybės išryškins tavo slaptus trūkumus“. Jeigu jūs net tokiomis aplinkybėmis gebate išlaikyti nesutrikdytą suvokimą ir nesate nunešti jausmų galios, tai bus rodiklis to, kad savo pratybose jūs įgijote patirties.

Kjabdžė Garčenas Rinpočė

*

Jei šaknyje yra sumišimas ir betvarkė, sąmoningumas yra pažeistas, tai ir viršūnėse nebus tvarkos. Taip nebūna, kad silpnindamas tai, ką turėtum sustiprinti, galėtum paversti stipriu tai, kas vis silpnėja.

Konfucijus

*

Nešantys suvokimą skelbė: „Visi reiškiniai yra tik menami!“/ Ir šiandien jie yra tik regimi miražai - Tarsi nesąžiningas burtininkas kvailintų žmonių galvas. Viskas yra regimybės, todėl saugokitės, ypač šiais nuosmukio laikais!

Dilgo Khyentse, Patrulio Rinpočės rašinio „Apšviestųjų širdies lobis“ paaiškinimai

*

Neabejotina, kad nesant proto esmės pažinimo, gyvuoja dori ir blogi darbai.

Padmasambhava

*

Priešiškai nusiteikusio asmens netinkamas elgesys/ Tik pagerina mūsų meditavimą./ Įžeidinėjimai, kurių tu nenusipelnei/ Leidžia patobulinti tavo pratybas./ Tie, kurie mums kenkia, tampa mūsų mokytojais,/ Už tokį gerumą tad bus nelengva atsilyginti.

Didysis meistras Jigme Lingpa

*

Didysis vaizdinys neturi pavidalo. Kelias užslėptas išvardintų sąvokų nebuvime.

Lao Dzi

*

Ir jei visi reiškiniai iš tikrųjų negyvuoja,/ Ką galima laimėti, ką prarasti?/ Kas man teikia šlovę ir garbę?/ Kas yra tas, kuris tik bara ir įžeidinėja?/ Iš kur atsiranda malonumas ir skausmas?/ O kas juose man kelia liūdesį ir džiaugsmą?

Shantideva

*

Ilgai miegojau ir sapne ilgai buvau,/ Ilgiausi užkeikimai glūdi žmonėse,/ Suvaržė Odinas šitaip mane,/ kad išlaikyčiau sapno saitą,/ Pasveikink Dieną ir Dienos vaikus!

Pranašė Sigfrida, Eddos

*

Sprendimas glūdi ne prote, o žmogaus dvasioje, jo dvasiniame kryptingume. Būtent dvasinė, vidinė laisvė – vienintelė gali sukurti dermingą, žmogišką tvarką. Būtent dvasinis, daugiau nei racionalusis, švietimas – vienintelis gali apšviesti vitalinę (žemutinę) žmogaus prigimtį ir darną jos savęs-ieškojimuose, prieštaravimuose ir nesantaikose. Daug gilesnė brolybė, iki šiol neatrastas meilės dėsnis – tai vienintelis patikimas pamatas, kuris įmanomas dermingoje visuomenės atgajoje , niekas kitas jos pakeisti negalėtų. Tačiau ši meilė ir brolystė negalėtų veikti vitalinių instinktų arba protavimo pagalba, kur juos gali sutikti ir nukreipti nuo kelio bei atmesti dvilypiai svarstymai ir kitokie prieštaringi instinktai. Savęs jie neįtvirtintų ir įprastoje žmogaus širdyje, kur yra daug kitokių aistrų, kad kovotų su jomis. (…) Nes tik šitaip egoizmas galėtų išnykti, o tikrasis ypatingo dieviškumo asmeniškumas kiekviename žmoguje galėtų save įtvirtinti, besiremdamas tikruoju komunizmu (bendruomeniškumu), kiekvieno žmogaus vienodu dieviškumu; nes Dvasia, slapčiausiasis ir šventasis Aš, visuotinis dieviškumas kiekviename buvime yra išeitinė įvairialypės vienybės prigimtis, savo tobulo atskiro gyvenimo ir prigimties atskleidimas bendrabūvyje, visuotiniame gyvenime ir bendroje prigimtyje.

Šri Aurobindo „Žmogiškoji rėda“

*

Mūsų proseniai suprato gyvenimą ne tiek iš daiktingumo, kiek iš gyvybingumo. Taip mąstąs žmogus gyvėja ir sąmoningėja. Ir kalbėdamas suvokia jaunus žodžius iš savo tautos sąmoningumo pagrindų. Jis gyvina kalbą ir ji gyvėja. Pasiekęs prosenių gyvybingumą, jis prasmingiau ir kalbės jų kalba.

Vydūnas

*

DIDŽIAUSIAS MARA – KABINIMASIS UŽ „AŠ“. Niekur kitur Maros nėra – tik tavyje. Šį demoną turi užmušti viduje. Jei taip padarysi, jis neateis iš išorės.

Padmasambhava

*

Jogos pabaiga – suvokti nepriklausomybę. Viskas nutinka prote ir protui, o ne „aš esu“ šaltiniui. Kai suvoksi, kad viskas vyksta savaime (vadink tai likimu, Dievo valia ar paprasčiausiu atsitiktinumu), tu liksi tik kaip stebėtojas – suvokiantis ir besimėgaujantis, bet nė kiek nesijaudinantis

Šri Nisargadatta

*

Jeigu jūs su dideliu pasišventimu atlikote budraus suvokimo pratybas bent vieną mėnesį, ir per tą laiką jūs atpažindavote net pačią subtiliausią mintį ir neleisdavote savo protui paklysti regimybėse, tai net po tokio trumpo laiko jūs taptumėte didelių permainų liudininku! Gavę šio regimo žaidimo stebėjimo patirties, jūs nebesielvartautumėte dėl gyvenimo negandų. Išties, yra tik vienas vaistas nuo šito – budrus suvokimas. Tai vienintelė veiksminga apsauga, kuri perkeičia tiek išorinius, tiek vidinius sunkumus.

Kjabdžė Garčenas Rinpočė

–

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.

www.yogi.lt