Kartą vienas labai pažengęs jogas sako savo psichiatrui:
– Ačiū jums, daktare, jūs mane išgydėte! Daugiau nebelaikau savęs Budha.
– Na ir puiku. Labai džiaugiuosi už jus.
– Suprantama, juk Budhos pasiekimai – apgailėtinai menki, palyginus su manaisiais…
***
– Dievo nėra!
– Ne, jis yra.
– О iš kur jau tu žinai?!
– Žinau.
– Tačiau juk jo niekas nematė!
– Sako, pas tave yra smegenų, tačiau jų irgi niekas nematė!
***
Vienas toli pažengęs Jatris-šventklajūnis lipa į kalnų viršukalnę. Šliaužia, dūsta… Iš paskutinių jėgų užsiropščia į pačią viršūnę. O ten – ryški saulė, apačioje plaukia balti lyg pūkas debesėliai – neapsakomas grožis. Piligrimas iš paskutinių jėgų išsitraukia raciją ir, vos judindamas liežuvį, ištaria:
– Viešpatie, koks grožis! Nepatikėsi! Priimu (atleidžia racijos mygtuką)…
– Iš tikro gražu, sūnau mano! Priimu…
***
Iš Šventklajūnos dalyvių įspūdžių:
– Indijoje rastas berniukas, kurį nuo pačios kūdikystės auklėjo drambliai.
Jeigu tik galėtumėte pamatyti, kaip lengvai ir greitai jis tampo didžiausius rastus!..
***
Jatris-šventklajūnis, ką tik sugrįžęs iš Indijos, klausia savo draugo žurnalisto:
– Кaip gi tu sugebėsi parašyti straipsnį kelionių žurnalui apie Indiją, jei ten nė karto nebuvai?
– O argi Dantė buvo pabuvojo pragare, prieš tai, kai pradėti rašyti „Dieviškąją komediją”?
***
Vienas vyrukas labai mėgo užsiimti joga. Ypač jis mėgo sėdėti lotoso pozoje.
Tačiau ilgai išsidėti negalėjo, nes labai nemėgo lotosų kvapo.
***
Vienas medituotojas klausia savo mokytojo:
– Nežinau, kaip geriau atlikti savo meditaciją!..
– O tu įsivaizduok, kad tai ne tavo meditacija. Juk visi žino, kaip reikia medituoti kitiems…
***
Ateina „naujasis verslininkas” pas jogą į užsiėmimą ir sako:
– Duosiu tau 500 baksų, jei man pasakysi, kur yra Dievas.
Jogas jam ir atsako:
– O aš tau duosiu tūkstantį, jei pasakysi, kur Jo nėra.
***
Kalbasi du bomžai:
– Žinai, kokį puikų darbą vakar radau Kaziuko mugėje?
– Nu, tikiuosi nelabai sunkų?
– Visai nesunkų. Мane aprengia indišku fakyru ir paguldo ant lentų su vinimis, ant kurių aš turiu išgulėti nevalgęs 40 dienų.
– Nieko sau! Ir kiek tau moka?
– Nieko nemoka. Tačiau už tai turiu guolį ir maisto.
***
Trys bobulytės meldžiasi maldos namuose.
Pirmoji:
– Viešpatie, kas aš prieš Tave? Besvorė dulkelė, nematoma akimi, vėjo nešama…
Antroji:
– Viešpatie, kokia aš mažytė prieš Tavo didybę! Pati menkiausia, mažiausia, kaip atomas, pasimetęs erdvių begalybėje.
Trečia:
– Viešpatie, ir kokia aš maža prieš Tave, lyg mažytis kirminėlis…
Pirma bobulytė sako antrąjai:
– Taip, atrodo mūsų draugei prasidėjo didybės manija!
***
Vienoje iš Delio gatvių vietinis vienuolis stebi vaikinuką, kuris niekaip negali užvesti motociklo.
Vaikinas pyksta ir keikiasi:
– Štai, kad tave kur… !
Vienuolis nuleidęs akis prieina arčiau ir priekaištaujančiu tonu sako:
– Jaunuoli, o jūs vietoje keiksmų pasakytumėte „Padėk man, Viešpatie!”
Vaikinas ir sako: „Padėk man, Viešpatie!”. Моtociklas staigiai užsiveda ir vaikinas nurūksta.
– Kad tave kur!… – pašoka vienuolis.
***
Vieno jogo teismas.
– Taigi. Jūs kaltinamas šarlataniškumu ir melagingu gydymu neturint būtinų sertifikatų ir diplomų. Jūs lengvatikiams pardavinėjote amžinos jaunystės eliksyrą.
Ar buvote už tai teistas anksčiau?
– Taip, gerbiamas teisėjau. 1451, 1639, 1893 и 1904 metais.
***
Vienas jaunas jogas klausia savo mokytojo:
– Guru Dži, ar aš turėčiau visiškai atsisakyti pasaulio?.
– Nesijaudink, – atsakė mokytojas, – jei tavo gyvenimas iš tikro bus teisingas, pasaulis pats tavęs atsisakys.
***
Vieną rytą sūnus ir sako savo motinai:
– Каip nenoriu šiandien eiti į jogos centrą! Тen nuolatinės apkalbos!
– Sūneli, tu turi ten eiti.
– Na kodėl? Тen nėra meilės, harmonijos, aš nesijaučiu ten suprastas.
– Ne. Тu būtinai turi eiti į jogos centrą.
– Na, pasakyk man bent vieną priežastį, kodėl ten šiandien turėčiau eiti?
– Sūnau, tu gi to jogos centro vadovas, jogos mokytojas, vakare užsiėmimai…
***
Kartą Ramiąjame vandenyne jūreiviai pamatė dūmus, kylančius iš mažos salelės.
Каpitonas davė komandą pakeisti kursą ir vykti į salą. Salelėje stovėjo trys nedideli pastatai.
Кada jūreiviai išsikėlė į krantą, pakrantėje jų laukė vienas vyras.
– Puiku, kad mane suradote! Čia gyvenu jau penkti metai vienumoje!
Tada kapitonas jo paklausė:
– Tai kodėl čia trys pastatai?
– О, štai mano namas, o čia mano šventykla.
– O kas gi čia? – paklausė kapitonas, rodydamas į trečią pastatą.
– А, tai irgi šventykla, tik aš ten daugiau nevaikštau…
***
Miršta senas bitininkas. Visi kaimynai susirinko aplink jį ir gedi:
– Palauk, nemirk, tu pats išmintingiausias iš mūsų, išmokyk mus, kaip gyventi. Pas ką mes dabar eisime patarimo?
Bitininkas sunkiai pakelia galvą nuo patalo ir tyliai ištaria:
-Viskas niekai, išskyrus bites.
Kaimynai ėmė bruzdėti:
– Štai kas, jis juk visą gyvenimą bitininkyste užsiėmė! O mes, kvailiai, – kaip mes to anksčiau nesupratome – juk viskas niekai, išskyrus bites, štai kame reikalas!!!
Čia senasis bitininkas iš paskutinių jėgų dar kartą kiek pakėlė galvą ir ištarė:
– O jeigu gerai pagalvoti, tai ir bitės – gryniausi niekai…
Ir numirė.
***
Jogas ateina į cirką įsidarbinti:
– Gal jums reikia paukščių imitatorių?
– Ne, ką jūs, pas mus tokių pilna…
– O gaila, – pasakė jogas ir išskrido per atvirą fortkę (atseit, langelį).
***
Guli jogas-fakyras ant vinių, glosto ežiuką ir murma: „ Tu mano švelnus kačiuk…!”
***
Ar žinote kad…
Indusų panteone atsirado naujas dievas – Trešnu. Jis panašus į Višnu, tik yra stambesnis ir veidas tamsiai raudono atspalvio…
***
Kartą pažengęs jogas eina gatve ir baisiai užsinori į tualetą. O tualetų aplink nėra, kaip visada atsitinka. Tačiau jogas nepasiduoda, šnibžda pats sau sankalpą:
– Aš – ne šis kūnas, aš – ne šis kūnas, aš – ne šis kūnas…
Paskum vis tik neištveria, pasuka už kampo:
– Tai ne aš, tai ne aš, tai ne aš…
***
—
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.
www.yogi.lt