Nepastovumo, laikinumo, dūlėjimo kontempliacija Tibeto budizme yra labai svarbi, nes skatina imtis Budos Mokymo praktikos. Todėl lyginama su botagu. Ypač didelę reikšmę šiai kontempliacijai teikė Kadam arba Pamokymų tradicija, itin pabrėžusi motyvo, paskatos, vidinės nuostatos svarbą dvasinėse pratybose. Iš Kadam vėliau išaugo Gelug arba Dorybingoji tradicija, kuri klęsti iki šių dienų. Čia pateikiame ištrauką iš šios tradicijos atstovo Končog-Tenpadromės, gyvenusio 1762 – 1864 m. tekstų.
„Ankstesnieji Nugalėtojai ir jų vaikai,
Nors tris pasaulius apėmė veikla puikiausia,
Nebegyvena kūnuose – teliko jų keli vardai.
Tai irgi moko mus suvokt nepastovumą.
Apie valdovus, ministrus, kurie
Didžiavosi valdžia bei turtais,
Bet nepamąsčius, rodos –
Jie tebėra, kaip buvę, o išties
Išnyko, išsisklaidė trijuose pasauliuos.
Jau daugelį tavų draugų,
Jėgos, gyvybės kupinų,
Mirties Valdovas pagrobė staiga.
Tad kaip gali nenuogastauti?!
Jeigu žili, lankan sulinkę,
Nukaršę motina ir tėvas
Jaunuolį sūnų laidoja,
Kretėdami,
Kas suskaičiuos jaunystės
Ir senatvės laiptus?!
Šiandieną artimas bičiulis,
O ryt gal, gerą žodį atvirkščiai supratęs,
Jis priešu taps pikčiausiu. Taigi
Prieraišumą mesk šalin –
Ir priešiškumą.
Žodžiu, mirtis artėja greitai.
Kada ateis ji – neįmanoma nuspėti,
O kai ateina – jos nebeatšauksi…
Pakliuvęs į nasrus Mirties Valdovo –
Demoniško priešo,
Tu patale šiltam paliksi
Kūną šį – bičiulį seną
Ir keliausi…
Tada netgi pažvelgti,
Atsigręžt nebegalėsi
Į savo giminaičius ir draugus, turtus…
Ir visiškai, galutinai
Apleist turėsi
Visokius priešų tramdymo,
Draugų išsaugojimo reikalus,
Kuriais buvai tu visą laiką užsiėmęs:
Tik naštą išsinešdamas gerų darbų ir paklydimų,
Paliksi šį pasaulį tu.
Končog-Tenpadronmė „Posmai nepastovumui kontempliuoti“.
Mažoji Tibeto budizmo antologija, vertė Algirdas Kugevičius
–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.
www.yogi.lt
Agnės Marijos nuotr.