Mistiškasis taškas – Bindu

BinduBindu (sėkla, DNR), kūrimo šaltinis, yra už įprastinių patyrimų ribos, todėl net ir tantriniuose šventraščiuose apie jį rašoma labai mažai. Tai vieta, kurioje sutelpa visos žmogaus praėjusių gyvenimų karmos. Šios karmos įgyja ne tik vasanų, bet ir atsiminimų pavidalą.

Žodis bindu reiškia „lašą arba tašką“. Teisingesnis pavadinimas – bindu visarga, o tai pažodžiui reiškia „lašo kritimas“ (turimas omenyje skystis, pavyzdžiui sėkla arba šlapimas, kuriame yra DNR žymuo). Bindu simbolis – pilnėjantis mėnulis (Soma) ir baltas lašas (sėkla), kuris yra į vishuddhi čakrą lašantis nektaras. Tai yra pagrindinis šaltinis, iš kurio viskas atsiranda ir į kurį viskas sugrįžta.

„… (bindu) yra žodžio ir reikšmės, kurie dabar susilieja ir atsiskiria vienas nuo kito, sukūrimo priežastis“.

„… iš jo (bindu) atsirado dangus, oras, ugnis, vanduo, žemė ir abėcėlės raidės“.

Kama-Kala-Vilasa (6-9 eilutės)

Bindu yra užpakalinėje viršutinėje galvos dalyje, būtent toje vietoje, kur indų brahmanai palieka augti kuokštą plaukų. Nors šios tradicijos laikomasi dar ir šiandien, jos tikroji reikšmė jau visiškai pamiršta. Sanskrito kalba tas plaukų kuokštas vadinamas shikha – ugnies liepsna (kundalini vidinis karštis, šviesa ir garsas). Čia žodis „liepsna“ reiškia vasanų liepsną arba užslėptas praėjusių gyvenimų karmas.

Sadhya laikotarpiu per gijos ceremoniją (angl. thread ceremony), skirtą pažymėti berniuko tapimą vyru, šis plaukų kuokštas būdavo suimamas, kiek galima stipriau suveržiamas ir surišamas. Suveržus šį plaukų kuokštą berniukas kalbėdamas mantras galėdavo labai aiškiai ir stipriai jausti vien tik bindu tašką. Tame taške jis jausdavo ne tiek skausmą, kiek tempimą. Tai yra vienas iš tradicinių būdų padedantis užmegzti ryšį su bindu visarga.

Tantriniuose raštuose bindu simbolis yra pilnėjantis mėnulis mėnulio nušviestą naktį. Šis simbolis turi daug reikšmių. Pilnėjantis mėnulis rodo, kad bindu yra taip stipriai susijęs su mėnulio fazėmis, kaip žmogaus endokrininiai, emociniai ir psichiniai svyravimai.

Yra sakoma, kad pažadinus bindu visarga (kaip kundalini šakti), girdimas kosminis garsas „om“ ir žmogus suvokia visos kūrinijos šaltinį, besiveržiantį iš bindu taško ir pilnėjančio mėnulio virš simbolio „om“.

Daugelyje tantrinių šventraščių rašoma, kad bindu, mėnulis, gamina labai svaiginančią sekreciją. Jogai gali gyventi vien šiuo dievišku skysčiu. Jei ši sekrecija prabudinama ir yra valdoma kūne, žmogui nebereikia nieko kito, kad išliktų. Kūno gyvybinių jėgų palaikymas jau nebepriklauso nuo maisto (sauliavalgiai).

Bindu laikomas kūrimo ištakomis arba tašku, kuriame vienovė pirmą kartą pasidalija (kaip kad pasidalija vyrų ir moterų chromosomos prieš vėl susijungdamos, kad sukurtų naują organizmą), kad sukurtų pasaulį iš daugybės atskirų pavidalų. Šis bindu aspektas aptinkamas sanskrito kalbos žodžio šaknies „bind“ reikšmėje – skilti arba dalytis (kaip mejozės procese).

Bindu reiškia jokiais dydžiais neapibrėžtą tašką, bematį centrą. Kai kuriuose sanskrito kalbos tekstuose bindu apibūdinamas žodžiu chidghana – kažkas, įsišaknijęs į beribę sąmonę. Bindu – tai vartai į shoonya – tuštumos būseną. Ši tuštuma neturėtų būti klaidingai suprantama kaip nebūvimo būsena. Tikriau sakant, tai tyros, absoliučios ir neišskaidytos sąmonės būsena (kaip panirus į gilią meditaciją). Bindu gaubia paslaptis. Tai yra neapsakomas centras, kuriame greta gyvuoja dvi priešingybės (vyras ir moteris, begalybė ir nulis, pilnumas ir tuštuma).

Bindu talpina savyje nesuskaitomos daugybės pasaulio objektų evoliucinį potencialą. Jame randame kūrimui skirtą genetinį žemėlapį. Evoliucija šiuo atveju reiškia vertikalų, transcendentinį procesą, kurio metu gyvybė, objektai ir organizmai iškyla iš pamatinio egzistencijos sluoksnio. Evoliucija yra visiškai kas kita nei mokslinė Darvino evoliucijos koncepcija. Tai tik istorinis per tam tikrą laikotarpį įvykusių konkrečios individualumo apraiškos, pavyzdžiui, augalų ar gyvūnų rūšių, formos, funkcijos ar išorės pasikeitimų pėdsakas. Ta evoliucija yra istorinis tam tikro laikotarpio įrašas, o sąmonės evoliucija ir susiskaldymas į ir iš individualumo atsiduria už laiko ribų.

Iš šio taško ar sėklos atsiranda ir įgauna savo pavidalą (gimsta arba atgimsta) daiktai, gyvūnai, žmonės ir visa kita. Bindu yra visko pamatinė dalis. Bindu yra auksiniame gemale (Hiranyagarbha), auksiniame kiaušinyje arba kūrimo įsčiose. Tas, kuris anksčiau buvo beformis, per bindu įgauna formą ir nuo bindu taip pat priklauso ir jo prigimtis. Bindu yra tiek sąmonės išreiškimo priemonė, tiek apribojimo priemonė.

Kai kurie bindu apraiškos centrai turi sąmonę, pavyzdžiui, žmogus. Tačiau, didžioji dalis centrų neturi sąmonės, pavyzdžiui, stichijos, akmenys ir t.t. Potencialas būti sąmoningu ar nesąmoningu priklauso tik nuo individualaus objekto prigimties ir struktūros, o tai priklauso nuo bindu. Vien per bindu žmogus gali išvalyti savo blogą karmą ar nuodėmes. Tai pasireiškia kaip išsigelbėjimas iš kentėjimo ilgesniu, laimingesniu gyvenimu.

Kiekvienas objektas įgauna savo fizinę skvarmą (formą) per bindu ir kiekvienas objektas per bindu vėl įtraukiamas į šaltinį. Bindu yra lyg liukas, atsidarantis abejomis kryptimis.

Iš esmės yra tik du žmonių tipai: tie, kurie eina pravritti keliu, ir tie, kurie eina nivritti keliu. Pravritti (išorės) kelyje atsidūręs žmogus žiūri iš bindu į išorinį pasaulį. Jis yra veikiamas beveik tik išorės veiksnių. Tai yra daugelio šiandieninių žmonių kelias ir jis veda tolyn nuo savęs pažinimo į priklausomybę. Kitas kelias – nivritti (atvirkštinis), tai dvasingumo kelias, išminties kelias. Šiame kelyje žmogus pradeda pripažinti bindu gręždamasis į savo gyvenimo šaltinį. Šis kelias veda į laisvę. Išorinio augimo kelias yra pravritti, pasireiškimo išorėje ir dėmesio išorei, kelias. Vidinio augimo kelias veda atgal tuo keliu, kuris mus sukūrė. Jis veda atgal per bindu į sahasrara čakrą („tūkstantlapis lotosas“, Brahmarandhra arba Dievo čakra). Tiesą sakant, jogos praktikos tikslas ir yra padėti nukreipti mūsų supratimą vidinio augimo keliu.

Taško arba bindu galia mistikams buvo žinoma per visą žmonijos istoriją. Tantroje kiekvienas bindu, kiekviena pasireiškusios egzistencijos dalelė yra laikoma galios centru arba šakti (shakti). Šakti yra pamatinio nekintančios sąmonės sluoksnio išraiška. Tantrinės sistemos tikslas yra sukurstyti Šakti (moteriškosios), – individualios, pavidalą įgavusios, pasireiškiančios energijos, ir Šivos (vyriškosios), – inertiškos, anapusinės, grynosios pasaulio sąmonės, susiliejimą.

Bindu yra kosminė sėkla iš kurios viskas atsiranda ir auga. Bindu dažnai siejamas su vyro sėkla (shukra arba shukla, reiškiantis „baltas“ arba „sėkla“), nes iš mažyčio vienintelio spermatozoido bindu, susijungusio su mažučiu moters kiaušinėliu, auga nauja gyvybė. Tiesą sakant, taip bindu yra aiškinamas daugelyje tantrinės kundalini jogos tekstų. Yogachudamani upanišadoje rašoma:

„Bindu yra dviejų rūšių: baltasis ir raudonasis. Baltasis bindu yra shukla (vyro sėkla), o raudonasis – maharaj (menstruacijos)“ – (60 eilutė)

Šiuo atveju baltasis bindu simbolizuoja Šivą (vyrą), purušą arba sąmonę, o raudonasis – Šakti (moterį), prakriti arba pasireiškimo galią. Baltasis bindu yra bindu visarga taške, o raudonasis bindu – muladhara (šakninėje) čakroje. Tantros ir jogos tikslas – sujungti šiuos du elementus, kad Šiva ir Šakti taptų viena. Tekste toliau rašoma:

„Raudonasis bindu įsitaiso saulėje, o baltasis – mėnulyje. Jiems susijungti nelengva.“ (61 eilutė)

Saulė simbolizuoja pingala (vyrišką) nadi (upė, kanalas), mėnulis (Soma) – ida (moteriškąjį) nadi. Kartu šie du bindu simbolizuoja dviejų priešingybių susijungimą, t.y. moters ir vyro (į Shushumna Nadi – tai centras tarp ida ir pingala). Jiems susijungus, kundalini kyla (į galvą ir išeina iš kūno).

„Raudonajam bindu (šakti) judant aukštyn (kundalini kilimas) veikiamam pranos, jis susimaišo su baltuoju bindu (šiva) ir žmogus pasiekia dieviškumą“ (63 eilutė).

Visos jogos sistemos kontroliuoja praną vienokiu ar kitokiu būdu tam, kad sukurstytų šį susijungimą. Kai kuriais atvejais kontroliuojama tiesiogiai, kitais atvejais kontrolė ne tokia tiesioginė. Nepaisant šių priešingybių, Šivos ir Šakti susitikimas veda į viršsąmonę.

„Mėnulis išskiria nektarą. Kai saulė praryja nektarą, jogas pasensta. Jo kūnas lėtai yra ir jis miršta. Todėl pasitelkdamas nuolatines praktikas jogas turėtų bandyti pakeisti šį procesą. Iš mėnulio (bindu visarga) į saulę (manipura čakrą) tekančio nektaro kryptis turėtų būti pakeista ir taip tas nektaras būtų nusiųstas atgal į aukštesniuosius centrus“.

Kas tada nutinka? Hatha Yoga Pradipika tęsia: „Išmokus pakeisti nektaro tekėjimo kryptį, jis nebus prarytas saulės. Jį pasisavins tavo grynasis kūnas.“

Kai apvalai savo kūną pasitelkęs hatha jogą, pranajamą ir švarią mitybą, kūnas pasisavina šį nektarą, o tu dėl to patiri pakilią psichinę būseną. Nektarui grįžus į savo šaltinį aukštesniuosiuose smegenų centruose ir saulei jo neprarijus, pradedi jausti kažką panašaus į ramybę ir tylumą. Net jei prieš kelias akimirkas tavo protas buvo išsiblaškęs, sutrikęs, kliedintis ir svyruojantis, staiga visos šios veiklos pasibaigia ir viską pradedi jausti labai ryškiai. Akys atmerktos, girdi garsus ir matai viską, kas aplink tave, bet protas nejuda. Atrodo lyg laikas, erdvė ir daiktai nurimo, o visas pasaulis nustojo veikęs.

Ištrauka iš knygos: Svamis Satjananda Sarasvatis „Kundalini tantra“

Išvertė ir paruošė: Vajra Yogini

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

 www.yogi.lt

Bindu